Apie parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas (1943-2015)“

Kovo 11-oji buvo ir liko prašviesėjimas, ta akimirka, kai atsiveria dangūs.Tai buvo stebuklas, kuriam turėjai būti pasirengęs. Mes buvome pasirengę.

Algirdas Vaclovas Patackas, 2010 m.

Tarp šimto dvidešimt keturių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narių Algirdas Vaclovas Patackas jį pažinojusiųjų atmintyje iškyla kaip ypač plačių interesų ir drąsaus polėkio asmenybė.

Politiku ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės parlamento – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo – nariu bei Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru jis tapo būdamas 46-erių. Be politiko ir parlamentaro veiklos, kuriai jis paskyrė beveik 13 brandžiausių savo gyvenimo metų, signataras Algirdas Vaclovas Patackas prisimenamas kaip aktyvus Lietuvos etnokultūrinio sąjūdžio, neginkluotojo pasipriešinimo dalyvis, savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių leidėjas ir redaktorius (už pogrindinė veiklą suimtas ir kalintas KGB kalėjime), kaip Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto aspirantas, Kauno melioracijos statybos ir montavimo darbų valdybos darbininkas, aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno miesto atstovas – Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio Seimo narys bei Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys, lektorius ir paskaitininkas 1988 m. įsteigtoje Kauno sekmadieninėje lietuvių kultūros mokykloje, vėliau Kauno tautinės kultūros centre ir Kauno universitetuose, 1991 m. Lietuvos Garbės savanoris, poetas ir mąstytojas, palikęs gausų rašytinį palikimą baltų kultūros ir indoeuropeistikos klausimais.

Algirdas Vaclovas Patackas gimė Antano Patacko ir Marijos Patackienės (Sabaliauskaitės) šeimoje. Signataro seneliai buvo tretininkai, abu tėvai buvo Ateitininkų federacijos nariai, taigi šeimoje, net gūdžiausiu sovietmečiu, buvo gyvos katalikybės tikėjimo vertybės. Jos tapo būsimojo signataro asmenybės šerdimi. Nors ir nebuvo įstojęs į Lietuvos krikščionių demokratų partiją, Algirdas Vaclovas Patackas buvo Seimo Krikščionių demokratų frakcijos narys. Simboliška, kad gimęs Trakuose, senojoje ikikrikščioniškosios Lietuvos valstybės sostinėje, Algirdas Vaclovas Patackas dar okupacijos metais suformulavo savitą, sakytume, poetinę, metafizinę, lietuvių tautos ištakų, baltų religijos, liaudies papročių ir apeigų ištakų versiją. Ją vėliau plėtojo jau Nepriklausomybės metais išleistose knygose.

Algirdo Vaclovo Patacko asmenybė nebūtų atskleista, jei nebūtų prisiminta jo veikla Lietuvos neginkluotojo pasipriešinimo judėjime. Jo pogrindinė veikla suaktyvėjo po Romo Kalantos tragedijos, o ypač – po paslaptingos bendražygio ir bičiulio Mindaugo Tomonio žūties. „Normalias“ mokslo karjeros galimybes turėjęs chemijos mokslų aspirantas sąmoningai pasirinko nedėkingą rezistento, nepriklausomo kūrėjo ir švietėjo kelią. Algirdas Vaclovas Patackas kartu su bendražygiais bendradarbiavo leidžiant pogrindinius leidinius „Pastogė“, „Lietuvos ateitis“, „ETHOS“. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Birutės Teresės Burauskaitės, „Algirdas nebuvo tas aktyvus disidentas, bet KGB, komunistų partijos akimis, jis buvo dar kenksmingesnis, kadangi jo idėjos plito, buvo patrauklios tarp jaunimo.“ Ši rezistencijos metais subrandinta, išlaisvintos dvasios laikysena ypač pasitarnavo susikūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui. Algirdas Vaclovas Patackas aktyviai įsijungė į Kauno Sąjūdžio veiklą. Reali Lietuvos nepriklausomybė ir laisvė, dvasinis lietuvių tautos atgimimas jam buvo pagrindinės Sąjūdžio vertybės.

Kovo 11-oji Algirdą Vaclovą Patacką atvedė į atkurtos Lietuvos valstybės politikos lauką. Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kauno Žaliakalnio rinkėjai jį išrinko jau pirmajame ture, 1990 m. vasario 24 d. Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime Algirdas Vaclovas Patackas dirbo Mandatų bei Švietimo, mokslo ir kultūros komisijose. Kitų Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų metu jis nuosekliai dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, vieną kadenciją – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Ryškia signataro parlamentinio darbo dominante tapo Lietuvos laisvės gynimas. Sovietinės agresijos dienomis 1991 m. sausio mėnesį jis stojo greta pirmųjų Lietuvos parlamento gynėjų – savanorių. Lietuvai apgynus ir įtvirtinus savo laisvę, Lietuvos Respublikos Seime Algirdas Vaclovas Patackas buvo nuoseklus tautų laisvės ir mažų šalių nepriklausomybės bei tautinės kultūros gynėjas. Ypač daug jėgų ir pastangų jis skyrė Čečėnijos nepriklausomybės reikalams.

Nuo 2000 m., dirbdamas Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje, Algirdas Vaclovas Patackas įsitraukė į krašto apsaugos sistemos stiprinimo darbus, tapo aktyviu Lietuvos kariuomenės patriotinių, visuomeninių renginių organizatoriumi ir rėmėju.

Parodoje „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas (1943–2015)“ pasakojama vizualinė Algirdo Vaclovo Patacko – neginkluotojo pasipriešinimo judėjimo dalyvio, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir trijų Lietuvos Respublikos Seimo kadencijų nario, lietuvių etnokultūros tyrinėtojo, mąstytojo, poeto – gyvenimo istorija.

Parodoje eksponuojamos fotografijos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve. Parodoje taip pat eksponuojamos fotografijos iš Algirdo Vaclovo Patacko šeimos archyvo ir fotografų Aleksandro Juozapaičio, Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio asmeninių archyvų. Fotografijų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Jonas, Ivaškevičius, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Viktoras Kapočius, Paulius Lileikis, Gintaras Mačiulis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Romas Šaulys, Donatas Valantinas, Lina Žilytė.

Širdingai dėkojame visiems už pagalbą rengiant šią parodą, ypač signataro Algirdo Vaclovo Patacko našlei Nijolei Patackienei, dėmesingai atrinkusiai nuotraukas iš Patackų šeimos archyvo.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Parodos koncepcijos ir tekstų rengėjas – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė  

Parodos partneris: 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Paroda pristatyta 2018 m., ją sudaro 11 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected] 

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas (1943-2015)“ eksponuota:

2021 m. rugsėjo 21 d. – 2021 m. rugsėjo 22 d.  – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.