Apie parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranciškus Tupikas (1929-2015)“

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI Lietuvos Respublikos Seimo narys Pranciškus Tupikas gimė 1929 m. sausio 2 d. Papilės miestelyje (Akmenės rajonas), ūkininkų Klemenso Tupiko ir Sofijos Tupikienės (Čičinskaitės) šeimoje. 1936–1940 m. mokėsi Mickiškės (Telšių rajonas) pradžios mokykloje, mokslus tęsė Papilės progimnazijoje. 1949 m. baigė Viekšnių gimnaziją. 1959 m. neakivaizdiniu būdu baigė Kauno kūno kultūros institutą, įgijo fizinio lavinimo mokytojo specialybę.

Pranciškus Tupikas anksti pasirinko mokytojo kelią ir juo ėjo visą gyvenimą. Tik baigęs gimnaziją, pradėjo darbą Pamockės (Šiaulių rajonas) pradinės mokyklos mokytoju. Jo jaunystės ir brandos metai glaudžiai susiję su Akmene ir Naująja Akmene: 1951–1964 m. dirbo Naujosios Akmenės mokyklos fizinio lavinimo mokytoju, buvo mokyklos direktorius, 1964–1968 m. ėjo Akmenės rajono Švietimo skyriaus vedėjo pareigas. Akmenėje Pranciškus Tupikas sukūrė šeimą. 1958 m. vedė Laimą Mariją Paražinskaitę (Tupikienę), būsimąją pedagogikos profesorę, vieną iš Lietuvos tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjų. Santuokoje gimė dukra Daiva (g. 1960 m.).

Septintojo dešimtmečio pabaigoje Pranciškaus ir Laimos Tupikų šeima persikėlė į Vilnių. 1968–1972 m. Pranciškus Tupikas dirbo Vilniaus miesto sporto mokykloje, buvo jos direktorius, 1972–1978 m. – Vilniaus miesto Spalio rajono Švietimo skyriaus vedėjas, 1978–1990 m. – Vilniaus 47-osios vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojas ir mokyklos direktorius.

1988–1990 m. Pranciškus Tupikas įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos narys, Lietuvos mokytojų sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas. 1988 m. pabaigoje Sovietų Sąjungos švietimo darbuotojų suvažiavime kartu su prof. Meile Lukšiene ir žmona prof. Laima Tupikiene įteikė Sovietų Sąjungos švietimo ministrui Lietuvos tautinės mokyklos koncepcijos tekstą su koncepciją remiančiais Lietuvos mokytojų parašais. Visą šį laiką jis skyrė jaunosios kartos ugdymui, sovietinės švietimo sistemos pertvarkai. Viltingos Sąjūdžio mitingų ir debatų dienos buvo pažymėtos asmeninėmis netektimis šeimoje – 1989 m. pradžioje mirė Pranciškaus Tupiko žmona prof. Laima Tupikienė. Ši skaudi netektis jo nepalaužė.

1990 m. kovo 4 d. Pranciškus Tupikas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu Vilniaus miesto Karoliniškių rinkiminėje apygardoje Nr. 16. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą.

Šešerius metus Pranciškus Tupikas paskyrė parlamentinei veiklai. 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime jis priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai, dirbo Biudžeto komisijoje (1990–1991 m.), vėliau perėjo dirbti į Švietimo, mokslo ir kultūros komisiją (1991–1992 m.), buvo šios komisijos pirmininko pavaduotojas, Švietimo ir mokslo pakomisės pirmininkas (1992 m.). 1992 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deleguotas į Lietuvos švietimo tarybą.

1992 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose iškeltas Lietuvos Sąjūdžio, Pranciškus Tupikas Seimo nariu buvo išrinktas Karoliniškių rinkimų apygardoje Nr. 8. Toliau tęsė darbą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, priklausė Tėvynės Sąjungos-konservatorių frakcijai, buvo Komisijos padėčiai Vilniaus miesto taryboje bei valdyboje išnagrinėti nariu (1993 m.) ir Specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojui Algirdui Valiuliui pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti nariu (1994–1995 m.).

Apibendrindamas savo, kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, veiklą, Pranciškus Tupikas rašė: „Kai 1990-ųjų kovo 11-ąją kartu su 124 deputatais pasirašiau Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą, jaučiau didelę pagarbą ir padėką žmonėms, mano rinkėjams, suteikusiems man garbę pasirašyti šį nepaprastai svarbų istorinį dokumentą. Kas po to dėjosi salėje, sunku apsakyti. Giedame Tautinę giesmę su džiaugsmo ašaromis akyse, sveikiname vienas kitą su Nepriklausomybės pergale. Taip ir prasidėjo kasdieninis, kartais ir iki vidurnakčio darbas Parlamente. Savo žinias pirmiausia skyriau švietimo pertvarkymui Lietuvoje.“

1996 m. vedė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvę prof. Danutę Staknytę-Harmon. 1996–2010 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau buvo dažnas svečias Lietuvoje minint valstybės šventes ir istorines sukaktis. Šių apsilankymų Lietuvoje metu Pranciškus Tupikas nepamiršo savojo pedagogo pašaukimo, dalyvavo įgyvendinant Lietuvos švietimo projektus, nuolat palaikė ryšius su jo pastatytos Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos mokytojų, mokinių ir jų tėvų bendruomene. Šiuo laikotarpiu Pranciškus Tupikas taip pat atsidėjo kūrybinei veiklai, užsiėmė medžio drožiniais, išleido dvi atsiminimų knygas (2007 ir 2010 m.). Po žmonos Danutės mirties 2010 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą. Mirė 2015 m. liepos 16 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.

Parodoje, skirtoje Pranciškaus Tupiko 90-osioms gimimo metinėms paminėti, eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos bibliotekoje. Parodoje taip pat eksponuojamos fotografijos iš Pranciškaus Tupiko šeimos archyvo, fotografų Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus asmeninių archyvų. Fotografijų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Aleksandras Kairys, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Algirdas Sabaliauskas, Birutė Valionytė.

Širdingai dėkojame kolegoms archyvų darbuotojams, Pranciškaus Tupiko dukrai Daivai Dapšienei, Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos bendruomenei, visiems savo darbu talkinusiems rengiant šią parodą.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Parodos koncepcijos ir tekstų rengėjas – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorė Jurgita Kelpšienė.

Parodos partneriai: 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Vilniaus „Spindulio“ progimnazija

Paroda pristatyta 2019 m., ją sudaro 11 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected] 

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranciškus Tupikas (1929–2015)“ eksponuota:

2019 m. kovo 12 d. – 2019 m. kovo 25 d. – Lietuvos Respublikos Seime;

2019 m. balandis 1 d. – 2023 m. – Vilniaus „Spindulio“ progimnazijoje.