Apie parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Gintautas Iešmantas (1930–2016)“

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys Gintautas Iešmantas gimė 1930 m. sausio 1 d. Šūklių kaime, Žaliosios valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, valstiečių Jono Iešmanto ir Matildos Iešmantienės šeimoje. 1934 m. pardavus šeimos ūkį iš varžytinių, Iešmantų šeima įsikūrė Skrynupių kaime netoli Griškabūdžio. Šeimoje augo brolis Valentinas, seserys Česlava ir Vincė. Gintautas buvo jauniausias vaikas šeimoje.

1937–1943 m. Gintautas mokėsi Griškabūdžio pradžios mokykloje (baigė šios mokyklos šešis skyrius), 1944–1949 m. mokslus tęsė Šakių gimnazijoje. 1949 m. įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą, kuriame įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę (studijas baigė 1953 m.).

Dar studijuodamas institute Gintautas Iešmantas trumpai dirbo Užsienio literatūros katedros vyresniuoju preparatoriumi, tačiau netrukus po studijų baigimo pasirinko žurnalisto karjerą. Pirmuoju laipteliu žurnalisto karjeroje buvo darbas 1953–1958 m. „Lietuvos pionieriaus“ redakcijoje, kurioje dirbo literatūros darbuotoju, vėliau laiškų ir masinio darbo skyriaus vedėju, atsakinguoju sekretoriumi. 1958–1967 m. dirbo „Tarybinio mokytojo“ redakcijoje, ėjo atsakingojo sekretoriaus pavaduotojo, kultūros skyriaus vedėjo pareigas, vėlesniais metais dirbo savaitraščio „Liaudies sargyboje“ vyresniuoju instruktoriumi, „Žinijos“ draugijos atsakinguoju sekretoriumi. Tuo metu Gintautas Iešmantas sukūrė šeimą. Su žmona su Marija Iešmantiene susilaukė dviejų sūnų – Valdo ir Gedvydo.

1958 m. Gintautas Iešmantas tapo Lietuvos TSR žurnalistų sąjungos nariu, 1959 m. įstojo į Sovietų Sąjungos komunistų partiją. Jam nebuvo svetimos kairiosios, marksistinės pažiūros, kurias jis savaip, originaliai interpretavo. Domėjosi eurokomunizmo idėjomis, atmesdamas leninizmo, komunistinio totalitarizmo idėjas, iš esmės pasisakė už čekų lyderio Aleksandro Dubčeko socializmo žmogiškuoju veidu idėjas. Tikėtina, kad 1968 m. įvykiai Čekoslovakijoje, 1972 m. Romo Kalantos susideginimas buvo įvykiai, nulėmę kritišką požiūrį į sovietinę tikrovę.

1974 m. rugsėjo 6 d. Gintauto Iešmanto bute pirmą kartą atlikta krata, konfiskuoti poezijos rankraščiai, eilėraščiai. Dėl eilėraščiuose reiškiamų antisovietinių idėjų 1974 m. spalio 16 d. jis buvo atleistas iš darbo laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redakcijoje, Lietuvos žurnalistų sąjungoje, pašalintas iš Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1974–1980 m., iki suėmimo ir įkalinimo, dirbo Lietuvos TSR knygų rūmuose bibliografu, redaktoriumi, sektoriaus vedėju. Tiesa, kritiško nusistatymo dėl komunistinės sistemos Gintautas Iešmantas nepakeitė. 1977–1980 m. rašė politines aktualijas nušviečiančius straipsnius į pogrindinį savilaidos žurnalą „Perspektyvos“ (žurnalas ėjo 1978–1981 m.). Buvo vienas produktyviausių žurnalo autorių, parašė per dvidešimt straipsnių, kuriuose kritikavo sovietinę sistemą dėl įsitikinimų laisvės, kritinės minties nebuvimo, pilietinių ir politinių laisvių užgniaužimo ir ribojimo, disidentų šmeižimo, moralinio teroro ir persekiojimo.

1980 m. kovo 17 d. buvo suimtas už bendradarbiavimą pogrindinės spaudos leidyboje, kaip pats Gintautas Iešmantas sakė: „už socializmo su žmogiškuoju veidu propagavimą, už poemas ir eilėraščius, aukštinančius gėrį, laisvę, tiesą ir draugystę, už troškimą, remiantis Konstitucija, kad Lietuva išstotų iš TSRS, būtų nepriklausoma, laisva socialistinė valstybė“. 1980 m. gruodžio 15–22 d. vykusio „Perspektyvų“ bendradarbių Vytauto Skuodžio, Povilo Pečeliūno ir Gintauto Iešmanto teismo metu Gintautas Iešmantas Lietuvos TSR teismo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme (griežtojo režimo lageryje) ir 5 metams tremties. 1981–1986 m. Gintautas Iešmantas kalintas Pskovo kalėjime, 35-ame ir 36-ame Permės lageriuose. Kalėjo kartu su būsimu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo kolega kunigu Alfonsu Svarinsku. 1986 m. balandžio 5 d. – 1988 m. birželio mėn. gyveno tremtyje Podčerjės gyvenvietėje, Vuktylo rajone, Komijoje. Iš pradžių dirbo lentpjūvėje, prie miško darbų, vėliau dėl sveikatos būklės paskirtas lentpjūvės sargu. Tremtyje susirgo džiova. Gintauto Iešmanto kalinimo lageriuose ir tremtyje istorija aprašyta Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje. Kronikos skleidžiama informacija pasiekė ir laisvąjį pasaulį. Kaip už pažiūras kalinamas žurnalistas, Gintautas Iešmantas buvo priimtas garbės nariu į Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinius PEN klubus (nepolitinė organizacija, ginanti kūrybinę rašytojų ir kitų kūrėjų laisvę, menininkus, pasaulyje persekiojamus už įsitikinimus). 1986 m. Jungtinių Amerikos Valstijų PEN centras kreipėsi į 2 000 JAV rašytojų su prašymu rašyti laiškus sovietų valdžios atstovams, raginant paleisti sąžinės kalinį Gintautą Iešmantą. Tokius laiškus parašė rašytojai Arturas Milleris, Johnas Updakeʾas, Kurtas Vonnegutas, Allenas Ginsbergas, Joyce Carol Oates ir kiti. 1988 m. kovo 24 d. ir 1988 m. spalio 7 d. Tarptautinio PEN klubo pirmininkas Francis Kingas kreipėsi laiškais į Michailą Gorbačiovą dėl Gintauto Iešmanto išlaisvinimo, analogišką laišką Michailui Gorbačiovui ir Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretoriui Lionginui Šepečiui išsiuntė JAV PEN klubo vadovybė.

Lietuvos Atgimimo metais politinių kalinių palaikymo ir reikalavimų juos išlaisvinti akcijos Vilniaus katedros aikštėje buvo tapusios nuolatinėmis. 1988 m. birželio 27 d. Lietuvos rašytojų sąjungoje įvyko atviras partinis susirinkimas, kuriame buvo svarstytas sąžinės kalinio Gintauto Iešmanto klausimas. Susirinkimo dalyviai rašytojai pritarė siūlymui viešai peržiūrėti Gintauto Iešmanto bylą. Susirinkime dalyvavęs politinis kalinys ir bendrabylis Povilas Pečeliūnas pabrėžė, kad „Gintautas Iešmantas yra vienas pirmųjų viešumo („glastnost“) ir socialistinės demokratijos pradininkų“.

1988 m. liepos 21 d. dar iš tremties Gintautas Iešmantas parašė sveikinimo laišką susikūrusiam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui: „Sąjūdis skirtas kovai už demokratiją, už tai, kas nauja. Karštai pritariu Sąjūdžio veiklos principams, gėriuosi vyrų ir moterų išmintimi ir pasiryžimu, įveikiančiu susikaupusią baimę, abejingumą ir svyravimus. <...> laikykite mane Sąjūdžio nariu.“ Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime taip pat buvo perskaitytas Gintauto Iešmanto sveikinimo žodis suvažiavimo delegatams. 1988 m. lapkričio 5 d. Gintautas Iešmantas grįžo į Lietuvą iš tremties.

Lietuvoje jis įsitraukė į politinių kalinių ir tremtinių veiklą, priklausė Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrimo iniciatyvinei grupei, 1989 m. gegužės 19 d. kartu su kitais socialdemokratais pasirašė partijos atkūrimo iniciatyvinės grupės pareiškimą, buvo LSDP Atkuriamosios konferencijos dalyvis (1989 m. rugpjūčio 12 d.), 1989–1993 m. LSDP Tarybos narys, LSDP spaudos leidybos iniciatorius, „Lietuvos socialdemokrato“, o vėliau ir „Lietuvos žinių“ redaktorius.

Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą Gintautas Iešmantas buvo išrinktas pirmajame rinkimų ture 1990 m. vasario 24 d. Kalvarijos rinkimų apygardoje Nr. 126. Rinkimuose varžėsi su Algiu Rimu ir Romu Giedraičiu. Iš 12 332 rinkimuose dalyvavusių rinkėjų „už“ balsavo 6 509 rinkėjai (52,78 proc.). Tuometį „Lietuvos socialdemokrato“ redaktorių Gintautą Iešmantą rinkimuose rėmė Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime dirbo nuolatinėje Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje, buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos Kultūros ir informacijos priemonių pakomisės narys. 1990 m. dirbo Laikinojoje komisijoje pataisos darbų įstaigų veiklai tikrinti, buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo antrosios sesijos balsų skaičiavimo grupės, Laikinosios kaimiškųjų apygardų deputatų grupės narys. Nuo 1991 m. gegužės 8 d. priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai.

Gintautas Iešmantas yra neblogai žinomas literatų pasaulyje. Išleido apie 60 eilėraščių, poemų, dramos kūrinių bei istorinės ir politinės publicistikos rinkinių.

Už gyvenimo nuopelnus Gintautas Iešmantas apdovanotas Paulio Lauritzeno Laisvės fondo premija (Danija, 1990 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1999 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), 2002 m. tapo pirmuoju Juozo Tumo-Vaižganto premijos, įsteigtos Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, laureatu.

Parodoje, skirtoje Gintauto Iešmanto 90-osioms gimimo metinėms paminėti, vizualiniu pasakojimu pristatytas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro gyvenimo kelias, šeimos ir giminės istorija, žurnalisto profesinė veikla, sąmoningai pasirinktas komunistinės sistemos kritiko ir politinio kalinio kelias, eksponuojamos dokumentų kopijos iš Gintauto Iešmanto baudžiamosios bylos, jo veikla Lietuvos Atgimimo metais (1989–1990 m.), darbas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje ir kita.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve. Parodoje taip pat eksponuojamos fotografijos iš Gintauto Iešmanto šeimos archyvo, fotografų Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus asmeninių archyvų. Fotografijų autoriai: Gediminas Bareikis, Džoja Gunda Barysaitė, Gediminas Ilgūnas, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Algimantas Mockus, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Algirdas Sabaliauskas, Lina Žilytė.

Širdingai dėkojame kolegoms archyvų darbuotojams, Gintauto Iešmanto giminaičiams, visiems savo patarimais ir darbu talkinusiems rengiant šią parodą.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, dizainerė Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorės Gražina Belickienė, Jurgita Kelpšienė ir Jolanta Laurinaitienė.

Parodos partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Paroda pristatyta 2020 m., ją sudaro 11 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Gintautas Iešmantas (1930–2016)“​ eksponuota:

2020 m. kovo 12 d. – 2020 m. birželio 3 d. – Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje;

2021 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. spalio 15 d. – Kalvarijos savivaldybės gimnazijoje;

2021 m. vasario 5 d. – 2021 m. kovo 15 d. – Seimo II rūmų galerija;

2022 m. kovo 3 d. – 2022 m. kovo 31 d. – Zanavykų muziejuje;

2022 m. gegužės 18 d. – 2022 m. gegužės 23 d. – Seimo lankytojų centre.