Lietuvos Respublika: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

Lietuvos Respublikai – 100

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius buvo paskelbęs Steigiamojo Seimo šimtmečio metais, tais metais buvo minimas ir modernios Lietuvos Respublikos šimtmetis. Trys Lietuvos valstybingumui svarbios datos – 1918 m. vasario 16-oji, 1920 m. gegužės 15-oji ir 1990 m. kovo 11-oji – atskleidžia ir įprasmina nuoseklų Lietuvos valstybės raidos kelią XX ir XXI amžiais. Kiekvienos iš jų turinys skirtingas, tačiau nė viena šiandien nebūtų prasminga be kitų dviejų valstybingumo datų. Kartu jos pasakoja moderniosios Lietuvos Respublikos istoriją ir pagrindžia Lietuvos valstybės tęstinumą.

1920 m. gegužės 15 d. laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, Miesto teatro rūmuose, į pirmąjį posėdį susirinkęs, pirmą kartą visuotiniuose ir demokratiniuose rinkimuose išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė rezoliuciją, kuria įgyvendino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto priesaką – nustatyti Lietuvos valstybės santvarką ir santykius su kitomis valstybėmis. Steigiamasis Seimas dar kartą visų Lietuvos piliečių vardu iškilmingai paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę ir nustatė Lietuvos valstybės santvarką. 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Steigiamojo Seimo rezoliucijos tekstas skelbė: „Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos Valstybę kaip demokratinę respubliką, etnologinėm sienomis, ir laisvą nuo visų Valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom Valstybėm.“ Nuo šios dienos Lietuvos Valstybę imta oficialiai vadinti Lietuvos Respublika. Rezoliucija galutinai patvirtino dar Lietuvos Tarybos deklaruotą Lietuvos valstybės atkūrimo faktą.

1990 metais laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose išrinktas Lietuvos parlamentas – Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, reikšdamas Tautos valią, 1990 m. kovo 11 d. atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ yra įtvirtinta, kad: „Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.“ 

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, kaip ir vėlesnių kadencijų Lietuvos Respublikos Seimas, yra iki 1940 metų okupacijos veikusio Lietuvos Respublikos Seimo veiklos ir tradicijų tęsėjas. Simboliška, kad Lietuvos Respublikos Seimas po 50-ties okupacijos metų pirmą kartą susirinko Vilniuje ir nuo 1990-ųjų posėdžiauja istorinėje Lietuvos sostinėje. 

Galutinį ir negrįžtamą sprendimą „dėl Lietuvos demokratinės respublikos“ 1991 m. vasario 9 d. vykusioje visuotinėje apklausoje-plebiscite priėmė Lietuvos Tauta. Daugiau kaip 90 proc. šioje apklausoje-plebiscite balsavusiųjų, kurie sudarė per 76 proc. visų turinčių aktyvią rinkimų teisę piliečių, pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos Respubliką, ši nuostata buvo įtvirtinta 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje

 

 


 

1918 m. vasario 16 d. – atkurta Lietuvos Valstybė 

Lietuvos Taryba, vykdydama Lietuvių konferencijos rezoliuciją, priėmė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo: „skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje <...> Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.“

Lietuvos kariai prie kareivinių sienos, išpuoštos Lietuvos Valstybės atkūrimą liudijančiais šūkiais 
Kaunas, apie 1930 m. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas

 

 

1920 m. gegužės 15 d. – Lietuvos Valstybė tapo Lietuvos Respublika

Demokratiniuose rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas, vykdydamas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, priėmė ir paskelbė rezoliuciją: „Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, kaipo demokratinę respubliką, etnologinėm sienom ir laisvą nuo visų Valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom Valstybėm.“

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos aplanko viršelio fragmentas
Kaunas, 1926 m.
Vytauto Didžiojo karo muziejus

 

 

1949 m. vasario 16 d. – deklaruotas demokratinės Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo siekis

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimą grindė parlamentinės demokratijos principais ir 1922 m. Steigiamojo Seimo priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos dvasia.

Užrašas virš Lietuvos kariuomenės kareivinių durų skelbia: „1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją“ 
Vieta nenurodyta, XX a. 3-iaisis dešimtmetis | Fotografas nenurodytas 
Lietuvos centrinis valstybės archyvas

 

 

1990 m. kovo 11 d. – atkurta Lietuvos Respublikos Nepriklausomybė

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. Akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ įtvirtino, kad 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija „niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas“.

Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo laukimas prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų
Eglė Sabaliauskaitė laiko plakatą simbolizuojantį nepriklausomą Lietuvos Respubliką, greta – Gintaras Sabaliauskas 
Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. | Fotografas Algirdas Sabaliauskas 
Lietuvos centrinis valstybės archyvas

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Žydrūnas Mačiukas 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

 

 

Susijusi informacija: