Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

Steigiamojo Seimo komisijos

Steigiamojo Seimo komisijos

 

Svarbų vaidmenį organizuojant Steigiamojo Seimo darbą atliko nuolatinės ir laikinosios komisijos. Šiandien anuometinių nuolatinių komisijų darbą atlieka Seimo komitetai. Jų užduotis buvo parengti arba apsvarstyti plenariniams posėdžiams teikiamų įstatymų projektus. Šio Seimo kadencijos metu veikė keliolika nuolatinių komisijų, kurios rūpinosi Konstitucijos, krašto apsaugos, žemės reformos, finansų, švietimo, socialinės apsaugos, užsienio reikalų, savivaldybių, prekybos, pramonės, ūkio ir kitais klausimais. Be nuolatinių komisijų, buvo sudaromos ir laikinosios komisijos įvairių įvykių aplinkybėms ištirti. 

Svarbus uždavinys tekdavo Mandatų patikrinimo komisijai, kurią sudarydavo visų frakcijų deleguoti atstovai. Ši komisija tikrino išrinktųjų atstovų mandatų teisėtumą, svarstė skundus dėl rinkimų pažeidimų. Protestai dėl rinkimų teisėtumo šiai komisijai galėjo būti pateikti: „per 10 dienų: a) po visuotinių rinkimų nuo Steigiamojo Seimo atidarymo dienos, b) po papildomųjų nuo rinkimų pabaigos. Vėliau jau joki protestai nepriimami.“

Lietuvos Steigiamojo Seimo statute buvo numatyta, kad Steigiamasis Seimas „įvairiems reikalams gali daryti nuolatines ir laikinąsias Komisijas“. Komisijų posėdžiai būdavo teisėti, jeigu juose dalyvaudavo ne mažiau negu pusė komisijos narių. Kiekviena komisija išsirinkdavo pirmininką ir sekretorių. Komisijos turėjo teisę sudaryti komisijėles atskiriems klausimams kuruoti. Pavyzdžiui, Ekonomikos komisija buvo sudariusi keturias komisijėles. Steigiamojo Seimo Prezidiumo nariai komisijų posėdžiuose galėdavo dalyvauti patariamojo balso teise, o kiti Seimo nariai komisijų posėdžiuose galėdavo dalyvauti tik leidus komisijai. Tačiau Steigiamojo Seimo narys, inicijavęs klausymo svarstymą, dalyvaudavo komisijos posėdžiuose patariamojo balso teise, net jeigu jis ir nebuvo komisijos narys. Komisijos turėjo teisę į posėdžius kviesti ekspertus. Komisijų posėdžiuose Ministrų Kabineto nariai arba jų atstovai taip pat galėjo dalyvauti patariamojo balso teise, tačiau prieš tai turėdavo būti informuotas Ministras Pirmininkas. Komisijos apsvarstyti ir parengti įstatymų projektai būdavo perduodami Steigiamojo Seimo prezidiumui. Komisijos narys turėjo teisę raštu išdėstyti savo atskirąją nuomonę, ji kartu su komisijos pranešimu būdavo pristatoma svarstyti Steigiamojo Seimo posėdyje. Įstatymo projektą arba klausimą Seimo posėdyje pristatydavo komisijos išrinktas pranešėjas. Dešimt Steigiamojo Seimo narių galėjo teikti interpeliaciją dėl komisijos veiklos, o pareikalavus Steigiamojo Seimo Prezidiumui, komisija privalėdavo informuoti apie darbų eigą. 

Komisijos atlikdavo svarbų įstatymų rengimo darbą. Įstatymo sumanymas būdavo perduodamas atitinkamai komisijai, ši jį apsvarsčiusi teikdavo tolesniam svarstymui Seimo posėdyje arba siūlydavo sumanymą atmesti. Įstatymo projektai po pirmojo ir antrojo skaitymo plenariniame Seimo posėdyje būdavo perduodami atitinkamai komisijai, o kartu ir Bendrosios teisės komisijai. Po įstatymo projekto trečiojo skaitymo plenariniame Seimo posėdyje įstatymas būdavo perduodamas Redakcijos komisijai. 

Įdomu, kad, Steigiamajam Seimui grėsmės akivaizdoje sutelkus darbą Mažajame Seime, buvo nuspręsta kurį laiką nebešaukti Seimo posėdžių, tačiau darbą sutelkti svarbiausiose Steigiamojo Seimo komisijose. Tokiomis komisijomis buvo pripažintos Žemės reformos, Konstitucijos, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų komisijos. Mažojo Seimo veiklos laikotarpiu didesnė veiklos iniciatyva buvo suteikta komisijų pirmininkams. 

 

Nuolatinės Steigiamojo Seimo komisijos:

  • Mandatų patikrinimo komisija; 
  • Bendrosios teisės komisija;
  • Laikinosios valstybės konstitucijos projekto komisija; 
  • Krašto apsaugos komisija; 
  • Ekonominė komisija (su keturiomis komisijėlėmis):
    • Žemės ūkio komisijėlė, 
    • Prekybos, pramonės ir kooperacijos komisijėlė, 
    • Valstybinio ūkio komisijėlė, 
    • Susisiekimo komisijėlė;  
  • Finansų ir biudžeto komisija; 
  • Žemės reformos komisija;
  • Švietimo komisija; 
  • Darbo, socialinės apsaugos ir sveikatos komisija; 
  • Užsienio reikalų komisija; 
  • Krašto atstatymo komisija; 
  • Savivaldybės ir administracijos komisija;
  • Redakcijos komisija; 
  • Statuto komisija;
  • Skundų ir tardymo komisija 
  • Peticijų arba skundų komisija (sudaryta 1920 m. birželio 9 d.); 
  •  Neteisėtiems valdžios darbams tirti komisija; 

 

Laikinosios komisijos: 

  • Komisijų komisija (sudaryta 1920 m. gegužės 18 d., jos užduotis buvo apsvarstyti ir rekomenduoti Steigiamojo Seimo veiklai būtinų komisijų sąrašą); 
  • Panemunės atsitikimams ištirti komisija (sudaryta 1920 m. gegužės 28 d.); 
  • Seimo statuto komisija (sudaryta 1920 m. gegužę); 
  • Suvalkų fronto atsitikimų komisija (sudaryta 1921 m. birželio 22 d.); 
  • Komisija lenkų kariuomenės žiaurumams ištirti; 
  • Komisija geležinkelininkų bylai ištirti (darbą baigė 1921 m. birželio 22 d.); 
  • Miškų tardymo komisija; 
  • Bibliotekos komisija. 

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

Iš Mažojo Seimo, Laisvė, 1920, spalio 29, p. 1.

Iš Steigiamojo Seimo, Lietuva, 1920 m. spalio 24, p. 1.

Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006.

Lietuvos Steigiamojo Seimo statutas. Steigiamojo Seimo priimtas 1920 m. gegužės mėn. 18 d., papildytas liepos mėn. 9 d., einantis Respublikos Prezidento Pareigas Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis ir Ministras Pirmininkas Kazys Grinius pasirašė 1921 m. rugsėjo 14 d., Vyriausybės žinios, 1921, Nr. 71, p. 1–5.  

Steigiamojo Seimo Darbai, Kaunas, 1920–1922. 


 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
​Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius