Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

Socialdemokratų frakcija

Socialdemokratų frakcija Steigiamajame Seime

 

Socialdemokratų frakciją sudarė 14 Seimo narių, tačiau 1920 m. rugsėjo 12 d. iš Seimo narių pasitraukus Kaziui Lekeckui, jo vieton atėjęs Kazimieras Zubauskas pasirinko likti nepartiniu, todėl frakcija sumažėjo iki 13 narių. Per visą Steigiamojo Seimo kadenciją, keičiantis Seimo nariams, frakcijos nariais buvo 16 asmenų, per Seimo kadenciją pasikeitė 2 parlamentarai (pirmaisiais ir antraisiais Steigiamojo Seimo kadencijos metais pasikeitė po vieną Seimo narį). Socialdemokratų frakcijos gretose buvo vienas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras – Steponas Kairys. Socialdemokratų frakcijos pirmininku tapo advokatas Kazimieras Venclauskis, vicepirmininku – inžinierius Steponas Kairys. 

Steigiamojo Seimo Prezidiume Socialdemokratų frakcijai teko viena pareigybė – sekretoriaus, turėjusio patariamąjį balsą, šias pareigas visą kadencija ėjo Bronislovas Cirtautas. 1920 m. gegužės 22 d. vienas Socialdemokratų frakcijos narys buvo deleguotas į Seniūnų sueigą, tačiau per visą kadenciją Seniūnų sueigoje, kurią sudarė Seimo Prezidiumo nariai ir frakcijų deleguoti atstovai, dirbo trys socialdemokratai: Bronislovas Cirtautas, Stasys Digrys ir Kazimieras Venclauskis. 1920 m. spalio 22 d. į Mažąjį Seimą buvo deleguotas vienas Socialdemokratų frakcijos atstovas – Kazimieras Venclauskis, tačiau Mažajame Seime dirbo ir Steponas Kairys. Sudarius koalicinį Lietuvos krikščionių demokratų bloko ir Valstiečių liaudininkų bloko Ministrų Kabinetą, Socialdemokratų frakcija tapo griežtai opozicinė jėga, pasisakiusi už griežtai demokratinę santvarką ir valstybę, kurioje pirmenybė tektų visų piliečių renkamam Seimui. 

Steigiamojo Seimo Socialdemokratų frakcija
Iš kairės: Jurgis Daukšys, Vladas Požela, Pranas Šemiotas, Jeronimas Plečkaitis, Steponas Kairys, Vladas Sirutavičius, Antanas Purėnas, Jonas Pakalka, Kazys Lekeckas, Vincas Čepinskis, Stasys Digrys, Bronislovas Cirtautas
Kaunas, 1920 m. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos albumas, sudarė Janina Markevičienė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis, Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921.

1920 m. birželio 23 d. Steigiamajame Seime pristatant naująjį, koalicinį Kazio Griniaus vadovaujamą Ministrų Kabinetą Socialdemokratų frakcijos vardu deklaraciją perskaitė Steponas Kairys, retoriškai aštrioje kalboje akcentavęs geresnės ateities siekį: „Mūsų priešai iš dešinės senai ir uoliai rūpinasi sudaryti mums vardą žmonių, užkrėstų maro liga. Kuomet visi kiti, sako jie, eina čia su kirviu ir pjūklu, kad statytų, eina kilnios sielos pagauti, socialdemokratai, girdi, slėpdami nuo žmonių, tikrąjį savo veidą nešasi Seiman dinamitą, kad jį išsprogdintų. Jie, girdi, yra pasiryžę išgriauti netik Seimą, bet ir visą Lietuvos gyvenimą. Tos kalbos, tai kovos priemonės. Tokį kovos ginklą, tinkamą pavergtos šalies gyvenimui, atsineša mūsų priešai iš liūdnos mūsų praeities. Pasigauna jo delto, kad skaito sau tinkamiausiu. Mes to ginklo ne tik nesibijom, bet patariam mūsų priešams, kad mestų jį šalin. Iš tos dienos, kaip čia gauname laisvai kalbėti į Lietuvos liaudį, pramanytomis kalbomis nebeišsimoka naudotis, – tai netikusi priemonė. Šiandien mes patys norim pasakyti, ko atėjom Seiman. Atėjom ir griauti ir statyti. Griauti visa, kas vienoj ar kitoj formoj dėjo ir tebededa Lietuvos liaudžiai vergijos pančius, kas jai tebesipina po kojų geresnėn ateitin einant. Statyti gi – naują gyvenimą ir vesti pas mus darbo žmonių viešpatavimo tvarką. Atėjom ir valyti. Valyti visa tai, kas nešvarus ar net kruvino buvo pas mus padaryta pastaruoju laiku, kraštą valdant savanorei ir prieš liaudį neatsakomai valdžiai. Tokie mūsų norai. Bet nesam išdidūs ir nemanom patys pajėgsią čia kas didesnio padaryti, jei neturėsime darbo žmonių paramos, jei neisime kovoje iš vieno su jais. Ir todėl tie mūsų žodžiai skiriami ne tik Seimui, kiek tiems, kas mus rinko, ar galėjo rinkti, – skiriami Lietuvos liaudžiai.“ 

 

Socialdemokratų frakcijos nariai, pareigas pradėję eiti 1920 m. gegužės 15 d.:

  • BIELINIS Kipras
  • CIRTAUTAS Bronislovas
  • ČEPINSKIS Vincas
  • DAUKŠYS Jurgis
  • DIGRYS Stasys
  • KAIRYS Steponas
  • LEKECKAS Kazys (Seimo narys nuo 1920-05-15 iki 1920-09-12, vietoje jo Seimo nariu tapęs Kazimieras Zubauskas jokiai frakcijai nepriklausė) 
  • PAKALKA Jonas
  • PLEČKAITIS Jeronimas
  • POŽELA Vladas
  • PURĖNAS Antanas (Seimo narys nuo 1920-05-15 iki 1920-10-13) 
  • SIRUTAVIČIUS Vladas (Seimo narys nuo 1920-05-15 iki 1921-01-17) 
  • ŠEMIOTAS Pranas
  • VENCLAUSKIS Kazimieras

 

Frakcijos nariai, kurie Seimo nario mandatą įgijo, pasitraukus kitam Seimo nariui (sąrašas sudarytas pagal mandato įgijimo datą): 

  • ŠUKEVIČIUS Eduardas (Seimo narys nuo 1920-10-13)
  • POVYLIUS Antanas (Seimo narys nuo 1921-05-24)

 

Įrašas Steigiamojo Seimo raštinės knygoje apie Socialdemokratų frakcijos interpeliaciją Ministrui Pirmininkui, Susisiekimo ministrui, Krašto apsaugos ministrui dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų geležinkeliečių streiko metu
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. 923, ap. 1, b. 77, l. 20
Steigiamojo Seimo Socialdemokratų frakcija
Iš kairės sėdi: Stasys Digrys, Vincas Čepinskis, Kipras Bielinis, frakcijos pirmininkas Kazimieras Venclauskis, frakcijos vicepirmininkas Steponas Kairys, Vladas Požela, Eduardas Šukevičius;
Iš kairės stovi: Jurgis Daukšys, Pranas Šemiotas, Jonas Pakalka, Antanas Povylius, Bronislovas Cirtautas
Kaunas, 1921 m. | Fotografas nenurodytas
Tėvynės sargas, 1970, Nr. 1, p. 29 
Ištrauka iš Steigiamojo Seimo socialdemokratų frakcijos paklausimo Vidaus reikalų ministrui dėl Laikinosios Konstitucijos pažeidimų
Kaunas, 1920 m. liepos 28 d.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. 923, ap. 1, b. 77, l. 224 

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

Daugirdaitė-Sruogienė, Vanda. Lietuvos Steigiamasis Seimas, New York: Tautos fondas, 1975.

Mitrulevičius, Gintaras. Socialdemokratija ir valstybių kūrimas. Lietuva, Fridricho Eberto fondo Lietuvos biuras, [b. d.]. 

Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922. 

Steigiamojo Seimo frakcijos, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 470–472. 

Truska, Liudas. Steigiamasis Seimas ir jo vieta Naujųjų laikų Lietuvos istorijoje, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 11–59. 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
​Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius