Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimo delegacija Tarpparlamentinėje Sąjungoje

Apie Tarpparlamentinę Sąjungą

 

Tarpparlamentinės Sąjungos pradžia galima laikyti 1889 m. įvykusią pirmąją tarpparlamentinę konferenciją, skirtą tarptautiniam arbitražui. Paryžiuje dviejų parlamentarų Viljamo Randalo Kremerio (William Randal Cremer, Didžioji Britanija) ir Frederiko Pasio (Frédéric Passy, Prancūzija) iniciatyva surengtoje konferencijoje dalyvavo delegatai iš 9 šalių ir trijų žemynų.

Laikui bėgant organizacijos pobūdis pasikeitė, iš atskirų parlamentarų asociacijos Tarpparlamentinė Sąjunga virto tarptautine parlamentarų organizacija, dialogo ir parlamentinės diplomatijos centru, kuriame atstovaujama įvairioms politinėms sistemoms.

Šiuo metu Tarpparlamentinei Sąjungai priklauso 180 valstybės narės ir 15 asocijuotų narių. Narės finansuoja organizacijos veiklą. Tarpparlamentinės Sąjungos būstinė yra Ženevoje, darbo kalbos – anglų, prancūzų, arabų ir ispanų.

 

Organizacijos tikslai

Svarbiausi Tarpparlamentinės Sąjungos veiklos tikslai yra tautų taikos ir bendradarbiavimo skatinimas ir atstovaujančių institucijų stiprinimas.

Siekdama šių tikslų Tarpparlamentinė Sąjunga:

skatina viso pasaulio šalių parlamentų ir parlamentarų ryšius ir keitimąsi nuomonėmis bei patirtimi;

svarsto tarptautinio lygmens klausimus ir reiškia savo nuomonę dėl jų siekdama, kad nacionaliniai parlamentai ir jų nariai imtųsi aktyvių veiksmų;

prisideda prie gynimo ir paramos žmogaus teisėms, kurios yra visuotinės savo apimtimi ir kurių gerbimas yra esminis parlamentinės demokratijos ir plėtros veiksnys;

skleidžia informaciją apie atstovaujamųjų institucijų darbą ir remia jų veiklos metodų vystymą ir tobulinimą.

 

Tarpparlamentinė Sąjunga dirba rengdama tarpparlamentines asamblėjas ir su jomis susijusius posėdžius. Tarpparlamentinė Sąjunga taip pat organizuoja specializuotas pasaulines ar regionines konferencijas ir seminarus žmogaus teisių, gamtos apsaugos, globalizacijos, regioninio bendradarbiavimo, kultūrinių ryšių ir kt. klausimais.

 

Tarpparlamentinės Sąjungos struktūra ir veiklos formos

Tarpparlamentinė asamblėja. Tarpparlamentinės asamblėjos rengiamos du kartus per metus: pavasarį Asamblėja yra rengiama kurioje nors pasaulio valstybėje, o rudenį įprastai vyksta Šveicarijos Konfederacijoje, Ženevoje (su retomis išimtimis). Asamblėjoje dalyvauja nacionalinių parlamentų delegatai, paskirti pagal parlamentų nustatytas taisykles.

Tarpparlamentinės asamblėjos priima rezoliucijas, kurios atspindi Tarpparlamentinės Sąjungos poziciją visuotinės reikšmės klausimais.

Rezoliucijų projektus rengia ir svarsto keturi nuolatiniai komitetai:

Tarptautinės taikos ir saugumo;

Tvariosios plėtros, finansų ir prekybos;

Demokratijos ir žmogaus teisių;

Jungtinių Tautų reikalų komitetas.

 

Valdančioji taryba formuoja Tarpparlamentinės Sąjungos veiklos kryptį ir išreiškia jos požiūrį įvairiais klausimais. Ji sudaro metinę programą ir biudžetą, sprendžia Tarpparlamentinės Sąjungos narių priėmimo ir narystės sustabdymo klausimus. Į valdančiąją tarybą įeina po tris kiekvienos šalies parlamento atstovus, paprastai skirtingų politinių įsitikinimų. Taryba renka Tarpparlamentinės Sąjungos prezidentą trejiems metams.

Vykdomąjį komitetą sudaro Tarpparlamentinės Sąjungos prezidentas, 15 narių ir moterų parlamentarių komiteto pirmininkė. Vykdomais komitetas prižiūri Tarpparlamentinės Sąjungos administravimą, pataria Valdančiajai tarybai ir kontroliuoja sekretoriatą.

 

Sekretoriatui vadovauja generalinis sekretorius, kurį skiria Valdančioji taryba.

 

Kiti forumai:

Pasaulio parlamentų pirmininkų konferencijos rengiamos kas penkeri metai nuo 2000 m. Jungtinių Tautų būstinėse Niujorke arba Ženevoje;

Moterų parlamentarių susitikimai rengiami Tarpparlamentinės Sąjungos asamblėjos sesijų metu;

Jaunųjų parlamentarų forumo posėdžiai rengiami asamblėjų metu. Tai pat vieną kartą per metus rengiama Pasaulinė jaunųjų parlamentarų konferencija (iki 45 metų).

Parlamentų generalinių sekretorių asociacija įkurta kaip Tarpparlamentinės sąjungos konsultacinis organas, jos nariai atskirai posėdžiauja tarpparlamentinių asamblėjų metu.

Geopolitinės grupės

Šalys Tarpparlamentinėje Sąjungoje susiskirsčiusios į geopolitines grupes pagal regioninį ir kultūrinio bendrumo principą. Lietuva priklauso „12+“ grupei, kuri apima Europos šalis, Kanadą (anksčiau – ir JAV;  šiuo metu JAV nedalyvauja Tarpparlamentinės Sąjungos veikloje), Australiją, Naująją Zelandiją. Šioje grupėje iš viso yra 45 šalys. Asamblėjos metu „12+“ grupė susitaria dėl bendros pozicijos priimant rezoliucijas, teikia bendrus pasiūlymus dėl pakeitimų, aptaria svarbiausias aktualijas.

Parline

Parline informacinė sistema (https://data.ipu.org/ ) – tai visuotiniai duomenys apie nacionalinius parlamentus. Tarpparlamentinė Sąjunga, bendradarbiaudama su nacionaliniais parlamentais, renka ir atnaujina informaciją apie valstybių narių parlamentus, jų struktūrą, sudėtį, darbo metodus ir veiklą.