NATO Parlamentinė Asamblėja (NATO PA) yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione. Asamblėjai ypač svarbus – Šiaurės Amerikos ir Europos nacionalinių parlamentų narių transatlantinio dialogo stiprinimas.
Asamblėjos įkūrimo data laikoma 1955 m. liepos 18 d., kai parlamentarai iš 14 Šiaurės Atlanto Aljanso valstybių susirinko Paryžiuje į „NATO šalių parlamentų narių konferenciją“. Pavadinimas vėliau buvo pakeistas į „NATO parlamentarų konferenciją“, o 1966 m. į – „Šiaurės Atlanto Asamblėją“. Nuo 1999 m. birželio 1 d. oficialus šios organizacijos pavadinimas yra NATO Parlamentinė Asamblėja.
Besikeičiant saugumo aplinkai pasaulyje, Asamblėjos vaidmuo ypač sustiprėjo – išaugo parlamentarų svarba siekiant bendro sutarimo Aljansui aktualiais klausimais ir priimant atsakingus sprendimus, užtikrinant Aljanso veiklos skaidrumą, stiprinant parlamentinę demokratiją, suteikiant paramą narystės Aljanse siekiančioms šalims, taip pat bendradarbiaujant su valstybėmis, kurios nesiekia narystės, bet yra pasirengusios bendradarbiauti.
NATO PA yra savarankiška organizacija ir veikia atskirai nuo NATO, tačiau abi organizacijos glaudžiai bendradarbiauja – NATO reaguoja į visas rekomendacijas ir rezoliucijas, kurias priima Asamblėja; NATO generalinis sekretorius dalyvauja Asamblėjos sesijose ir kituose svarbiuose renginiuose; kasmet vyksta susitikimas su Šiaurės Atlanto Taryba.
XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje griuvus Berlyno sienai, NATO PA išplėtė savo įgaliojimus ir užmezgė glaudžius ryšius su Vidurio ir Rytų Europos šalių politiniais lyderiais. Tarptautiniai santykiai su Vidurio ir Rytų Europos šalimis buvo koordinuojami pagal vadinamąją „Rose-Roth iniciatyvą“, kurią 1990 m. pradėjo tuometinis Asamblėjos prezidentas, JAV Kongreso narys Čarlis Rouzas (Charlie Rose) ir JAV senatorius Bilas Rotas (Bill Roth). Pradinis programos tikslas buvo padėti Vidurio ir Rytų Europos šalims partnerėms po Berlyno sienos griuvimo vykusiame nelengvame jų perėjimo prie demokratijos procese, kuris buvo susijęs su sudėtingų politinių ir ekonominių reformų įgyvendinimu.
NATO PA veiklą nustato Veiklos reglamentas. Asamblėjos tikraisiais nariais gali būti NATO šalių nacionalinių parlamentų atstovai. Vyriausybės nariai negali būti deleguoti į Asamblėją. Delegacijos narių skaičius nustatytas Veiklos reglamente ir priklauso nuo šalies dydžio ir gyventojų skaičiaus. Kiekviena šalis delegaciją formuoja atsižvelgdama į nacionalinių parlamentų nustatytą tvarką, tačiau delegacijoje turi būti atstovaujamos pagrindinės politinės jėgos. Delegacijos nariai gali turėti pavaduojančius narius.
Šiuo metu Asamblėją sudaro 281 parlamentaras iš 32 NATO šalių ir tik jie turi balso teisę, priimant Asamblėjos sprendimus.
Šalis | Narių skaičius |
JAV | 36 |
Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė, Turkija | 18 |
Kanada, Lenkija, Ispanija | 12 |
Rumunija | 10 |
Belgija, Čekija, Graikija, Vengrija, Nyderlandai, Portugalija, Švedija | 7 |
Bulgarija | 6 |
Kroatija, Danija, Norvegija, Slovakija, Suomija | 5 |
Albanija, Lietuva | 4 |
Estija, Islandija, Latvija, Liuksemburgas, Juodkalnija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija | 3 |
Asamblėjos veikloje taip pat dalyvauja 11 delegacijų iš Asocijuotų šalių narių, 4 asocijuotos Viduržemio jūros regiono šalių delegacijos, 7 parlamentinių stebėtojų delegacijos. Iš viso Asamblėjos darbe dalyvauja apie 370 parlamentarų.
Siekiant stiprinti dialogą su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono valstybėmis, Asamblėjoje buvo įkurta Specialioji Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų grupė. Asamblėjoje taip pat veikia Ukrainos ir NATO tarpparlamentinė taryba bei Gruzijos ir NATO tarpparlamentinė taryba. Anksčiau veikusio NATO ir Rusijos parlamentinio komiteto veikla buvo sustabdyta 2014 m. balandį, Rusijai pradėjus karinę intervenciją į Ukrainą.
NATO PA du kartus per metus renkasi į sesijas – pavasario ir metinę rudens. Sesijos kasmet vyksta skirtingose šalyse. Savo poziciją Asamblėja gali išreikšti rekomendacijomis, rezoliucijomis ir pranešimais (raportais).
Asamblėjoje veikia penki komitetai:
Politikos;
Gynybos ir saugumo;
Ekonomikos ir saugumo;
Civilinio saugumo;
Mokslo ir technologijų.
Komitetuose dirba 8 pakomitečiai. Kiekvienas komitetas per metus surengia keletą vizitų pasirinkdamas aktualiausias tam komitetui temas ir regionus.
Asamblėjai vadovauja Nuolatinis komitetas, į kurio sudėtį įeina kiekvienos delegacijos vadovas, Asamblėjos prezidentas, jo pavaduotojai, iždininkas ir Asamblėjos generalinis sekretorius.
Asamblėjos biuras – prezidentas, jo pavaduotojai ir iždininkas – sprendžia svarbius Asamblėjai klausimus, kai neposėdžiauja Nuolatinis komitetas. Prezidentas atstovauja Asamblėjai ir sprendžia pagrindinius klausimus, kai nevyksta Asamblėjos sesijos, Nuolatinio komiteto ir biuro posėdžiai.
Tarptautinis NATO Parlamentinės Asamblėjos sekretoriatas įsikūręs Briuselyje. Sekretoriatui vadovauja generalinis sekretorius, kurį skiria ir atleidžia NATO PA Nuolatinis komitetas.
Oficialios Asamblėjos kalbos yra anglų ir prancūzų.
Asamblėjos veikla yra finansuojama iš valstybių narių įmokų.