Nuo 1990 m. į NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) veiklą asocijuoto nario teisėmis įsitraukė daugelis Centrinės ir Rytų Europos valstybių. Lietuvai asocijuoto nario statusas buvo suteiktas 1991 m. metinėje Asamblėjos sesijoje Madride (Ispanijos Karalystė). Šioje istorinėje Lietuvai sesijoje dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai Audrius Butkevičius, Justas Vincas Paleckis ir Saulius Pečeliūnas.
Tikrąja NATO PA nare Lietuva tapo 2004 m., Lietuvai įstojus į NATO.
Nuo pat pirmųjų veiklos NATO PA dienų Seimo delegacijų nariai buvo iniciatyvūs, nuolat teikė pasiūlymus ir pataisas įvairiems Asamblėjos dokumentams, mezgė kontaktus su kitų delegacijų nariais ieškant supratimo ir Lietuvos pozicijų palaikymo.
Nuolatinis darbas ir aktyvi visų Seimo kadencijų delegacijų narių veikla NATO PA aukštai įvertinta – delegacijos nariams buvo suteikta teisė rengti komitetų pranešimus (raportus), jie buvo renkami užimti svarbias pareigas Asamblėjoje.
2005 m. ir 2006 m. J. Olekas ėjo Politikos komiteto Transatlantinių ryšių pakomitečio pirmininko pavaduotojo pareigas; 2010 m. ir 2011 m. – Civilinio saugumo komiteto Demokratinio valdymo pakomitečio vicepirmininko pareigas. 2017 m. J. Olekas buvo išrinktas Gynybos ir saugumo komiteto Saugumo ir gynybos pajėgumų pakomitečio vicepirmininku.
2006–2009 m. P. Auštrevičius buvo Asamblėjos Ekonomikos ir saugumo komiteto Transatlantinių ekonominių santykių pakomitečio pranešėjas, 2010–2011 m. buvo šio komiteto Rytų ir Vakarų bendradarbiavimo ir konvergencijos pakomitečio pirmininkas; 2013–2014 m. P. Auštrevičius, iki jam tampant Europos Parlamento nariu 2014 m birželio mėn., ėjo Asamblėjos Ekonomikos ir saugumo komiteto pirmininko pareigas.
2007 m. ir 2008 m. R. Juknevičienė buvo išrinkta Asamblėjos Politikos komiteto pranešėja; 2014 m. ir 2015 m. R. Juknevičienė ėjo Politikos komiteto Partnerysčių pakomitečio pranešėjos pareigas, o 2016 m. ir 2017 m. buvo Asamblėjos Politikos komiteto pagrindinė pranešėja.
2009 m. 55-ojoje metinėje sesijoje Danijos sostinėje Kopenhagoje A. Ažubalis buvo išrinktas Politikos komiteto NATO partnerysčių pakomitečio pranešėju, 2013 m. ir 2014 m. A. Mazuronis ėjo Asamblėjos Mokslo ir technologijų komiteto vicepirmininko pareigas, o 2015 m. ir 2016 m. – Civilinio saugumo komiteto Demokratinio valdymo pakomitečio pirmininko pavaduotojo pareigas.
Aukščiausios delegacijos narių pareigos Asamblėjoje
2008 m. lapkričio mėn. 54-ojoje metinėje sesijoje Ispanijos mieste Valensijoje R. Juknevičienė buvo išrinkta į Asamblėjos viceprezidento pareigas, tačiau tais pačiais metais ją paskyrus eiti Lietuvos krašto apsaugos ministro pareigas Lietuva šios pozicijos neteko.
2010 m. rudenį Lenkijos sostinėje Varšuvoje vykusioje 56-ojoje metinėje sesijoje P. Auštrevičius buvo išrinktas Asamblėjos viceprezidentu. Jo kandidatūrą į šį postą pasiūlė Asamblėjos Liberalų politinė grupė, tam pritarė Nuolatinis komitetas, o NATO PA plenariniame posėdyje buvo pritarta bendru sutarimu. 2011 m. spalį vykusioje 57-ojoje metinėje sesijoje Rumunijos sostinėje Bukarešte P. Auštrevičius Asamblėjos viceprezidentu perrinktas antrajai kadencijai.
2016 m. Turkijos mieste Stambule vykusioje 62-ojoje metinėje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje, plenariniame posėdyje R. Juknevičienė buvo išrinkta Asamblėjos viceprezidente. Į šią poziciją R. Juknevičienę nominavo Asamblėjos Konservatorių, krikščionių demokratų ir asocijuotųjų politinė grupė. 2017 m. R. Juknevičienė Asamblėjos viceprezidente perrinkta antrajai kadencijai ir išrinkta Asamblėjos Politikos komiteto Partnerysčių pakomitečio vicepirmininke.
2018 m. R. Juknevičienė ėjo NATO PA prezidentės pareigas. Tai yra aukščiausios Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų atstovų pareigos šiame svarbiame ir įtakingame parlamentarų forume. Pagrindiniai R. Juknevičienės, kaip Asamblėjos prezidentės, veiklos prioritetai buvo transatlantinių santykių ir parlamentinio dialogo stiprinimas, parama NATO partneriams ir šalims kandidatėms, padėka už jų indėlį kartu sprendžiant bendras problemas ir iššūkius saugumui bei stabilumui, NATO atvirų durų politikos užtikrinimas.
Transatlantinis bendradarbiavimas
Transatlantinis bendradarbiavimas yra vienas svarbiausiųjų Lietuvos prioritetų, todėl delegacijos nariai aktyviai dalyvauja pagrindiniuose Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje rengiamuose posėdžiuose ir susitikimuose. Per metus Asamblėja paprastai surengia vieną ar du komitetų vizitus šiose šalyse, nuo 2001 m. Vašingtone kasmet rengiamas Transatlantinis parlamentarų forumas.
Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimas
Lietuvai siekiant narystės Aljanse, Šiaurės šalys rodė ypač didelę paramą. Metinių sesijų metu Danija ir kitos Šiaurės šalys rengdavo darbo pietus, kuriuose dalyvaudavo NB8 (NB8 – neformalus penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių – Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos – bendradarbiavimo formatas) delegacijos.
Svarbiausi renginiai Lietuvoje
1991 m. gruodžio 16–19 dienomis Vilniuje buvo surengtas pirmasis „Rose-Roth iniciatyvos“ (žr. „Apie NATO Parlamentinę Asamblėją“) seminaras „Baltijos valstybių saugumo poreikiai“. Tai, kad renginys vyko ne NATO valstybėje narėje, buvo reikšmingas istorinis įvykis. Be to, šis seminaras – pirmas tarptautinis parlamentinis renginys, kuriame NATO šalių parlamentų nariai ir kariškiai kartu su kolegomis iš Baltijos valstybių ir Rusijos aptarė Rusijos karinių pajėgų išvedimą iš Baltijos regiono. Svarstyta ne tai, ar Rusija turi išvesti savo kariuomenę, bet kada ir kaip ji ketina įvykdyti šį įsipareigojimą.
2001 m. gegužės 27–31 d. Vilniuje buvo surengta NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija. Lietuvai tai buvo ypač svarbus įvykis. Sprendimas surengti pavasario sesiją Lietuvoje buvo priimtas dar 1998 m. NATO PA pavasario sesijoje Barselonoje, kai Nuolatinis komitetas svarstė 2001-ųjų metų sesijų šeimininkų kandidatūras.
2014 m., mūsų šaliai minint narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje dešimtmetį, Vilniuje dar kartą buvo surengta NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija. 2010 m. metinėje sesijoje Varšuvoje Asamblėjos Nuolatinis komitetas priėmė tuometinės Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kvietimą 2014 m. NATO PA pavasario sesiją surengti Lietuvoje.
NATO Parlamentinės samblėjos sesija, Vilnius, 2014 m. gegužės 30 d.
Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova)
2022 m. pavasario sesija turėjo vykti Ukrainoje, Kyjive. Tai buvo ilgametis ukrainiečių noras ir siekis, ypač siekiant narystės NATO, tačiau tų pačių metų vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, sesija nebegalėjo būti surengta Ukrainoje. Seimo vadovybei pritarus, gegužės 27-30 d. sesija įvyko Vilniuje.
Svarbūs įvykiai
2005 m., NATO PA minint savo įkūrimo 50-metį, buvo išleista šiai sukakčiai ir nuveiktiems darbams skirta KNYGA (The NATO Parliamentary Assembly from 1955–2005), kurioje nemažai dėmesio skiriama Lietuvai. Vieną iš knygos dalių parengė buvęs Seimo delegacijos pirmininkas Č. V. Stankevičius, o prie šios knygos išleidimo kartu su Belgijos, Danijos, Italijos, Kanados, Liuksemburgo, Norvegijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Turkijos ir Vokietijos parlamentais finansiškai prisidėjo ir Lietuvos Respublikos Seimas.
2016–2020 m. Seimo kadencijoje delegacijai vadovavo R. Juknevičienė, o 2019 m., jai tapus Europos Parlamento nare, delegacijos pirmininku paskirtas G. Kirkilas.
2020–2024 m. Seimo kadencijos delegacijai vadovavo Audronius Ažubalis, pirmininko pavaduotoju buvo išrinktas Dainius Gaižauskas. A. Ažubalis buvo išrinktas Ukrainos ir NATO Tarpparlamentinės tarybos bendrapirmininku kartu su Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatu Oleksandru Kornijenko. Taip pat A. Ažubalis buvo išrinktas ir Politinio komiteto NATO partnerysčių pakomitečio pranešėju.
Lietuva NATO PA turi 4 balsus. Delegacijoje gali būti ir delegacijos narių pavaduotojai. Remiantis Asamblėjos reglamentu, delegacija turėtų būti sudaroma laikantis proporcingo politinių jėgų atstovavimo nacionaliniame parlamente principo. Vyriausybės nariai negali būti Asamblėjos nariais.
Finansai. Asamblėjos metinis biudžetas yra sudaromas iš kiekvienos šalies narės įmokų. Asamblėjos veiklą finansiškai paremia ir NATO. 2024 m. Lietuvos įmoka siekė 11 823 eurų.
NATO Parlamentinės Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdis. 2018 m. kovo 24 d.
Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)