„Meilę ir viltį atnešęs į Žemę, kūdiki, laiminki mus“ – tai vieno atviruko, pristatomo virtualioje parodoje „Kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai“, šventinis užrašas. Linkėdamas meilės ir vilties artėjančių švenčių proga, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Archyvo skyrius dovanoja šią parodą.

Žiupsnelis faktų iš atvirukų istorijos. Atvirukas – istorinis, kultūrinis žmonių tarpusavio ryšius atspindintis ženklas. Tradicija sveikinti savo artimuosius rašytais linkėjimais gimė dar gerokai prieš mūsų erą: su Naujaisiais metais vieni kitus sveikindavo senovės kinai, nuo jų neatsiliko ir senovės egiptiečiai, sveikinimus rašę ant papiruso. Viduramžiais Europoje aukštuomenės atstovai ir dvarininkai Kalėdų proga kartais siųsdavo sveikinimo tekstus, papuoštus paveikslėliais, vaizduojančiais biblinius siužetus. O pirmasis šiuolaikinis komercinis kalėdinis atvirukas pasirodė Anglijoje 1843 metais. Atvirukuose buvo pradėti vaizduoti ir šiandien populiarūs siužetai: prieš Kalėdas išpuošti namai, liepsnelėmis spindinčios kalėdinės eglutės, žiemos peizažai. Vidurio ir Rytų Europoje atvirukai ėmė plisti antroje XIX a. pusėje, pirmasis pašto atvirukas buvo atspausdintas 1862 metais Austrijos-Vengrijos imperijos sostinėje Vienoje. Netrukus atvirukų mada pasiekė Rusijos imperiją, kurios sudėtyje tuo metu buvo ir Lietuva. Pirmieji atvirukai Lietuvoje pradėti spausdinti 1875 metais, o 1890 metais pasirodė ir spalvoti atvirukai.

Šioje parodoje eksponuojami 1990–2011 metais Lietuvos Respublikos Seimo vadovų gauti kalėdiniai ir naujametiniai sveikinimo atvirukai, atkeliavę iš Lietuvos ir pačių įvairiausių pasaulio šalių, parašyti valstybių vadovų, institucijų ar gyventojų. Tai spausdinti atvirukai ir autoriniai darbai. Šiuose atvirukuose vaizduojami ne tik tradiciniai švenčių simboliai, kuriantys jaukumo ir džiaugsmo nuotaiką, bet ir šalims, iš kurių atkeliavo atvirukai, būdingi šventiniai akcentai.

Tikimės, kad ši paroda Jums padovanos šventinę nuotaiką.