Tomas Šernas – vienintelis 1991 m. liepos 31 d. Medininkų tragediją išgyvenęs Lietuvos muitinės pareigūnas. Jis gimė 1962 m. balandžio 28 d. Vilniuje, muzikos pedagogų Eglės Marijos ir Tado Šernų šeimoje. Tomas Šernas kilęs iš garsios Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų giminės, kurios žymiausiais atstovais buvo evangelikų kunigas Adomas Šernas (1884–1965) ir jo brolis, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jokūbas Šernas (1888–1926).

1979–1983 m. Tomas Šernas studijavo veterinariją Buivydiškių technikume ir įgijo veterinarijos felčerio specialybę. 1983–1985 m. dvejus metus tarnavo Sovietų Sąjungos kariuomenėje Kaukaze. Grįžęs į Lietuvą, studijavo Kauno veterinarijos akademijoje, nuo 1988 m. studijavo akademijos neakivaizdiniame skyriuje. Dirbo Kauno zoologijos sode. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę įstojo į Lietuvos Sąjūdžio savanorius. 1991 m. sausio dienomis Vilniuje saugojo Spaudos rūmus, budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, o 1991 m. sausio 15 d. įsidarbino kuriamoje Lietuvos muitinėje. Buvo paskirtas į pavojingą Medininkų pasienio kontrolės postą. Smurtinės provokacijos prieš Lietuvos valstybę ir toliau tęsėsi po 1991 m. sausio mėnesio. Sovietų Sąjungos kariškiai, Vilniaus ir Rygos omonininkai, prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą pasisakantys asmenys sistemingai organizavo užpuolimus ir provokavo konfliktus Lietuvos pasienyje. Medininkų pasienio kontrolės poste 1991 m. pavasario ir vasaros mėnesiais tokių incidentų būta ne vienas.

Medininkų pasienio posto pamainos viršininkas Tomas Šernas 1991 m. liepos 31 d., savo vestuvių išvakarėse,  budėjo poste. Tą naktį brutalaus Medininkų pasienio posto užpuolimo metu buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai: Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius, greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai  Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, kelių policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas. Užpuolimo metu sunkiai sužeistas Tomas Šernas išliko gyvas. Dar 1991 m. rugpjūčio 31 d. jį operavo Lietuvos neurochirurgai. Po penkių parų, 1991 m. rugpjūčio 4 d. į kovą už aštuntosios Medininkų žudynių aukos gyvybę įsijungė žymus JAV karo lauko neurochirurgas, skubiai atskridęs į Kauną iš JAV karinės bazės Vokietijoje. Tomo Šerno, kaip vienintelio nusikaltimo liudininko, apsauga buvo sustiprinta prasidėjus pučui Maskvoje, jis buvo gydomas slaptai. 1992 m. Tomas Šernas gydytas Vokietijos karo ligoninėse, Vokietijoje jį globojo Lietuvos Respublikos ambasadoriai Vaidotas Antanaitis ir Zenonas Numavičius.

1993 m. liepos 1 d. Tomas Šernas susituokė su savo sužadėtine Rasa.

1997–2000 m. Tomas Šernas studijavo evangeliškąją teologiją Klaipėdos universitete, 2000–2002 m. studijas gilino Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimo centre, magistrantūroje. 2001 m. liepos 1 d. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje Tomas Šernas ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų diakonu, o 2002 m. birželio 30 d. ordinuotas Lietuvos evangelikų reformatų kunigu. 2003–2012 m. Tomas Šernas ėjo Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos viceprezidento pareigas, 2012–2015 m. – buvo Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonu, nuo 2015 m. – ėjo Alytaus ir Jonavos evangelikų reformatų parapijų, nuo 2016 m. – filijų administratoriaus pareigas. Nuo 2016 m. – yra Klaipėdos ir Kauno evangelikų reformatų parapijų administratorius. 2003–2010 m. ėjo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vicesuperintendento, o 2010–2019 m. – Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento pareigas. 2019 m. vėl buvo išrinktas vicesuperintendento pareigoms.

1991 m. rugsėjo 6 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Tomas Šernas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jį po kelerių metų įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Tomas Šernas buvo pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalierius, kuriam toks apdovanojimas buvo įteiktas gyvam esant. 1992 m. sausio 9 d. Tomas Šernas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 2002 m. sausio mėn. jam pirmajam įteiktas metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas. Tomas Šernas taip pat yra Vasario 16-osios klubo garbės pirmininkas, Vilniaus Savanorių centro komisijos narys, Reformatų jaunimo draugijos „Radvila“ atkūrimo iniciatyvinės grupės narys. 

Parengė Žydrūnas Mačiukas,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius