Artūras Sakalauskas (1963–1991)

Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje Genovaitės ir Prano Sakalauskų šeimoje. Jo senelis, iš mamos pusės, Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius. Šeimoje dažnai buvo prisimenamos Lietuvos Nepriklausomybės kovos. Vienas poelgis Artūrą Sakalauską išgarsino visoje mokykloje. Dar būdamas šeštoje ar septintoje klasėje, kuomet buvo draudžiama švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, o mokiniams nebuvo pasakojama apie nepriklausomos Lietuvos valstybės himną, herbą ir vėliavą, Artūras Sakalauskas su kitais mokiniais slapta spalvino draudžiamas trispalves, o per istorijos pamoką, su dviem klasės draugais, ant kitų mokyklos kabinetų durų, klijavo popierines trispalves vėliavėles. Už tokį Vasario 16-osios paminėjimą sovietmečiu Artūras Sakalauskas buvo įtrauktas į Alytaus milicijos nepilnamečių įskaitą. 1981 m. Artūras Sakalauskas baigė Alytaus 5-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Alytaus Dainavos progimnazija). Jis mėgo sportuoti, lankė rankinio treniruotes sporto mokykloje, vėliau žaidė Alytaus „Varsos“ rankinio komandoje. Baigęs 9-ąją profesinės technikos mokyklą ir įgijęs apdirbėjo surinkėjo specialybę iki lemtingų 1991 m. įvykių dirbo Alytaus mašinų gamykloje. 

Po 1991 m. sausio 13-ąją Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos prieš Lietuvos Respubliką stojo savanoriu į Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kuriamą Alytaus rinktinę (dabar – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos 1-oji rinktinė). 1991 m. balandžio 7 d. davė savanorio priesaiką. Jis kartu su kitais savanoriais dalyvavo vykdant savanoriams skirtas užduotis – rūpinosi 1991 m. vasario 9 d. referendumo balsadėžių su biuleteniais apsauga, užtikrino saugų biuletenių pristatymą Centrinei balsavimo komisijai, vykdė IV Pasaulio lietuvių žaidynių dalyvių apsaugą. Budėjo Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 

1991 m. rugpjūčio 19 d., Artūras Sakalauskas kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvyko budėti į Vilnių, ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų. 1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant kariniam pučui Maskvoje, apie pusę vienuoliktos vakaro Aukščiausiosios Tarybos rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su Sovietų Sąjungos armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į parlamento gynėjų saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu buvo nušautas Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas, dar keletas savanorių buvo sužeisti sovietų sprogstamųjų užtaisų. Artūras Sakalauskas tapo paskutiniąja auka XX amžiuje, paaukota už Lietuvos Nepriklausomybę. 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, parlamento gynėjai ir visuomenė su Artūru Sakalausku atsisveikino prie Parlamento Vilniuje. Vėliau jis buvo pervežtas į Alytų ir pašarvotas Alytaus sporto rūmuose, laidotuvės vyko 1991 m. rugpjūčio 25 d. Artūras Sakalauskas buvo palaidotas Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios kapinėse šalia 1919 metais Nepriklausomybės kovose žuvusio pirmojo Lietuvos karininko Antano Juozapavičiaus. 

Apdovanojimai 

• Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 m. rugsėjo 6 d. nutarimu už didvyrišką narsumą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Artūras Sakalauskas apdovanotas (po mirties) 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), antruoju pagal svarbą aukščiausiuoju Lietuvos valstybės apdovanojimu.
• Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. sausio 9 d. įsaku už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Artūras Sakalauskas apdovanotas (po mirties) Sausio 13-osios atminimo medaliu.
• Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos 1993 m. gegužės 14 d. įsakymu Artūrui Sakalauskui suteiktas Garbės savanorio vardas (po mirties). 
• Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 m. spalio 29 d. įsakymu už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą Artūras Sakalauskas apdovanotas (po mirties) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Atminimo įamžinimas 

• 1992 m. lapkričio 22 d. Alytaus kapinėse pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Romas Karpavičius) 
• 2010 metais Alytaus senamiestyje Artūro Sakalausko vardu buvo pavadinta gatvė. 
• 2011 m. spalio 26 d. – ant Alytaus Dainavos progimnazijos sienos, kurioje 1970–1981 m. mokėsi Artūras Sakalauskas, atidengta atminimo lenta. 
• Kasmet rugpjūčio mėnesį Alytuje vyksta futbolo turnyras, skirtas savanorio Artūro Sakalausko taurei laimėti. Turnyre rungiasi profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai. 
• Sakalausko žūties vietoje, Vilniuje, netoli Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, A. Goštauto gatvėje pastatytas paminklinis akmuo su metaliniu kryžiumi. Ant paminklo iškalti žodžiai: „Čia žuvo gindamas Lietuvos parlamentą savanoris Artūras Sakalauskas. 1991 rugpjūčio 21“. Šalia paminklo yra pasodintas atminimo ąžuolas. Šioje vietoje kasmet vyksta parlamento gynėjui skirti minėjimai. 

Šaltiniai ir literatūra: 

Juozevičiūtė, Vilma. Prieš 20 metų žuvo (1991 m. rugpjūčio 21 d. žuvo savanoris Artūras Sakalauskas), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011 m. liepos 28 d., http://genocid.lt/centras/lt/1402/a/ 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas „Dėl apdovanojimo Sausio 13-osios atminimo medaliu“, Vilnius, 1992 m. sausio 9 d. Nr. I-2193, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D88E9691A9AF 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas „Dėl apdovanojimo Vyčio Kryžiaus ordinu“, Vilnius, 1991 m. rugsėjo 6 d. Nr. I-1767, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.286AF3FCD0E9 

Narbutaitė, Giedrė. Artūras Sakalauskas, Vilnijos vartai. Vilniaus apskrities kraštotyra, 2015, http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/arturas-sakalauskas/ 

Ramanauskaitė-Skokauskienė, Auksutė. Okupanto nužudyta jaunystė, 2011 m. rugpjūčio 16 d., Alytaus gidas, https://alytausgidas.lt/okupanto-nuzudyta-jaunyste/ 

Rugpjūčio nerimas: savanoriui Artūrui Sakalauskui atminti, pratarmės autorė ir leidinio sudarytoja Ona Suncovienė, Vilnius, 2002. 

Savanorio Artūro Sakalausko futbolo turnyras, Krašto apsaugos ministerija, https://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/rysiai_su_visuomene/sportas_472/savanorio_arturo_sakalausko_futbolo_turnyras.html

Parengė Žydrūnas Mačiukas ir Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius