Apie parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mykolas Arlauskas (1930–2020)“

Tada, pirmosiomis savo darbo Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime dienomis, mes gyvenome ant tautinio ir dvasinio pakilimo bangos. Visi jautėme atsakomybę prieš Lietuvos žmones. Būtent tai mus įpareigojo siekti nepriklausomybės. Atgautos laisvės džiaugsmas buvo nepakartojamas ir su niekuo nesulyginamas.

Mykolas Arlauskas, 2008 m.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys Mykolas Arlauskas gimė 1930 m. spalio 1 d. Turloviškių kaime, Žiežmarių valsčiuje (dabar – Kaišiadorių rajonas), ūkininkų Prano Arlausko (1905–1995) ir Emilijos Arlauskienės (Balnytės) (1907–1998) šeimoje. Šeimoje be sūnaus Mykolo dar augo dukros Aldona Arlauskaitė (Romerienė) (1929–2013) ir Pranciška Arlauskaitė (Žakevičienė) (g. 1938). Mykolo Arlausko gimtinė Turloviškių kaimas, kuriame buvo tėvų ūkis, buvo ant Dzūkijos ir Aukštaitijos ribos. Žemės nebuvo derlingos, reikėjo ir sunkaus darbo, ir išmanymo, kaip geriau kiekvieną žemės lopinėlį panaudoti, kad duotų didžiausią naudą. Savo atsiminimuose signataras Mykolas Arlauskas kalbėjo, kad jo gyvenimo kelio pasirinkimą nulėmė įkyri mintis – „kaip palengvinti tą sunkų žemdirbio darbą?“ Mykolas Arlauskas mokėsi greta Turloviškių kaimo esančioje Mūro Strėvininkų pradžios mokykloje, vėliau Žiežmarių progimnazijoje, Kaišiadorių gimnazijoje. Čia 1950 m. baigė abitūrą, tiesa, gimnazija jau buvo pervadinta vidurine mokykla. Gimnazijoje teko studijuoti lotynų kalbą, lankė garsaus agronomo Justo Strazdo vadovaujamą jaunųjų ūkininkų būrelį. Mykolo Arlausko klasė garsėjo ne vien mokslais, bet ir kūrybine, menine veikla, choriniu dainavimu, vaidinimais. Vėlesniais metais tradicija tapo kasmečiai klasės susitikimai, kurie signatarui Mykolui Arlauskui buvo ypač brangūs.

Ankstyvoje jaunystėje Mykolas Arlauskas pasirinko su žemės ūkio mokslais susijusią karjerą: 1950–1955 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete. Akademijoje dėstė dėstytojai Petras Vasinauskas, Antanas Stancevičius, Dominykas Kukenys, Viktoras Ruokis, buvęs Steigiamojo Seimo narys Jonas Kriščiūnas. 1955 m. su pagyrimu baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos agronomijos specialybę ir įgijo mokslinio agronomo kvalifikaciją. 45 aktyvaus gyvenimo metus (1955–2000 m.) Mykolas Arlauskas pašventė mokslinei veiklai Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute Dotnuvoje, čia ėjo jaunesniojo, vyresniojo, vadovaujančio mokslinio bendradarbio, eksperimentinio ūkio skyriaus valdytojo, vyriausiojo agronomo pareigas. 1963 m. apgynė žemės ūkio mokslų kandidato (dabar – mokslų daktaro) disertaciją, 1990 m. Baltarusijos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute apgynė žemės ūkio mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją. 1995 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos taryba suteiktė jam profesoriaus vardą. Mykolo Arlausko pagrindiniai moksliniai interesai buvo žemės dirbimas, ariamojo sluoksnio sukūrimas, dirvų sukultūrinimas. 1966 m. jis organizavo pirmąsias arimo varžybas Lietuvoje (buvo vienas pagrindinių pirmųjų artojų varžybų TSRS organizatorių 1967 m.), Lietuvos artojų komandos treneris (taip pat buvusios TSRS artojų komandos treneris pirmosiose, antrosiose ir trečiosiose tarptautinėse arimo varžybose 1973–1977 m.). Neatsitiktinai Mykolui Arlauskui prigijo Lietuvos „artojų mokytojo“ vardas. Mykolas Arlauskas buvo aktyvus Dotnuvos bendruomenės narys, dainavo vyrų vokaliniame ansamblyje, mišriame chore, Dotnuvos kultūros centro organizuojamų vakaronių vedėjas, Dotnuvos mokyklos tėvų komiteto pirmininkas.

Demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą Mykolą Arlauską kandidatu iškėlė Kėdainių rajono žemdirbių taryba. Rinkimuose Dotnuvos rinkiminėje apygardoje Nr. 87 Mykolas Arlauskas varžėsi su Vaidotu Antanaičiu, Ignu Meškausku ir Vytautu Polikaičiu. 1990 m. sausio 25 d. Vytautas Polikaitis savo kandidatūros atsisakė Vaidoto Antanaičio naudai. Rinkimų apygardoje liko trys kandidatai. Rinkimų dieną, 1990 m. vasario 24 d., Mykolas Arlauskas laimėjo pirmajame ture. Iš 13 305 balsavusių rinkėjų Mykolas Arlauskas gavo 7 466 balsus „už“, 5 887 – „prieš“. Po dešimties metų prisimindamas 1990 m. kovo 11-ąją Mykolas Arlauskas rašė: „Ar galima užmiršti, kaip vieningai mes troškome nutraukti tai, kas buvo suvaržyta, atimta penkiasdešimt metų. Paskelbdami Kovo 11-osios Aktą mes pareiškėme, kad Lietuvoje jau negalioja jokie svetimos valstybės įstatymai. [...] tada atrodė, kad mūsų vienybė darant šiuos sprendimus yra kur kas galingesnė nei ta ginkluota jėga, kuri buvo už Parlamento sienų.“ Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje deputatas Mykolas Arlauskas dirbo tai, ką geriausiai išmanė. Visą kadenciją nuo 1990 m. kovo 20 d. dirbo nuolatinėje Agrarinėje komisijoje, rengė žemės ūkio reformai įgyvendinti reikalingus teisės aktus, domėjosi privatizacijos, ekonomikos reformos, ekonomikos perorganizavimo iš planinės ekonomikos į laisvosios rinkos ekonomiką įstatymų projektų rengimu. Kadencijai pasibaigus Mykolas Arlauskas atsidėjo akademinei veiklai, už mokslo nuopelnus Tarptautinis biografijų centras Kembridže (Jungtinė Karalystė) jam suteikė Metų žmogaus titulą už indėlį į žemdirbystės tyrimus. 2018 m. kovo 11 d. kėdainiečiai jam suteikė Kėdainių krašto garbės piliečio vardą.

Parodoje, skirtoje Mykolo Arlausko 90-osioms gimimo metinėms paminėti, vizualiniu pasakojimu pristatytas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro gyvenimo kelias, šeimos ir giminės istorija, studijos Lietuvos žemės ūkio akademijoje, mokslinė agronomo karjera Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute, darbas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje, veikla Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klube. Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve, Kėdainių rajono savivaldybės archyve. Parodoje taip pat eksponuojamos fotografijos iš Mykolo Arlausko šeimos archyvo, fotografų Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus asmeninių archyvų. Fotografijų autoriai: Žydrė Arlauskaitė, Regina Bagdonienė, Džoja Gunda Barysaitė, Romualdas Damulis, Leonas Glinskis, Vladimiras Gulevičius, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Aušra Malinauskienė, Leonas Milčius, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Rokas Volungevičius, Tadas Žebrauskas, Lina Žilytė.

Širdingai dėkojame kolegoms archyvų darbuotojams, visiems už pagalbą rengiant šią parodą, ypač signataro Mykolo Arlausko dukrai Žydrei Arlauskaitei, dėmesingai atrinkusiai nuotraukas iš šeimos archyvo, visiems savo patarimais ir darbu talkinusiems rengiant šią parodą.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Parodos koncepcijos ir tekstų rengėjas – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorės Jurgita Kelpšienė ir Jolanta Laurinaitienė.

Parodos partneriai:

Kėdainių rajono savivaldybė

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Paroda pristatyta 2020 m., ją sudaro 11 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mykolas Arlauskas (1930–2020)“ eksponuota:

2020 m. spalio 1 d. – 2020 m. lapkričio 16 d. – Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje;

2021 m. kovo 1 d. – 2021 m. birželio 30 d.  – Akademijos kultūros centre (Kėdainių r.).