Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seimo kadencijos pradžia

Kas laukia po parlamento rinkimų?

Po parlamento rinkimų vyksta Seimo narių pažymėjimų įteikimas naujai išrinktiesiems Tautos atstovams. Patvirtinusi Seimo rinkimų rezultatus pažymėjimus įteikia Vyriausioji rinkimų komisija.

 

Kam reikalingas ir kuo svarbus pažymėjimas išrinktam parlamentarui?

 

 

Pirmiausia jis suteikia teisę dalyvauti pirmajame naujojo Seimo posėdyje, kuris Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu turėtų įvykti lapkričio viduryje. Vėliau pažymėjimas jiems tarnaus kaip Seimo nario balsavimo kortelė. Ši kortelė naudojama įeiti į Seimo posėdžių salę, identifikuojant Seimo narį bei jam balsuojant. Su juo Seimo narys taip pat gali patekti į Seimo ir Vyriausybės rūmus, prezidentūrą.

 

 

Iki pirmojo posėdžio išrinktieji Seimo nariai privalo atsisakyti bet kokių pareigų, kurios nesuderinamos su Seimo nario mandatu. Jeigu išrinktas politikas atsisako mandato, jo vietą užima kitas tos pačios partijos kandidatų sąraše įrašytas asmuo. Jeigu mandato atsisako vienmandatėje apygardoje išrinktas politikas, toje apygardoje rengiami nauji rinkimai.

Lietuvos parlamentą sudaro 141 Tautos atstovas. Seimo nariai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

 

Kaip atrodys naujos Seimo kadencijos pradžia?

 

 

Kaip pradedama pirmoji naujai išrinkto Seimo sesija?

 

Konstitucijoje įtvirtinta, kad naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris paprastai prasideda 12 val. Seimo rūmuose, kviečia Respublikos Prezidentas.

Būtent susirinkimo į pirmąjį posėdį dieną yra pradedamas skaičiuoti Seimo narių įgaliojimų laikas. Nuo šio posėdžio pradžios baigsis anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

Tik Seimo posėdyje prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai išrinktas Seimo narys įgis visas Tautos atstovo teises. Seimo narys turi prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje, tačiau jei jis turės pateisinamą priežastį, tai padaryti galės ir vėliau.

 

 

Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininką, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas negali būti taisomas ir keičiamas, tačiau leidžiama išbraukti paskutinįjį priesaikos sakinį.

Įdomu tai, kad pradedant naujam parlamentui darbą išlaikyta jau šimtmetį skaičiuojanti tradicija – suteikti garbę vyriausiajam Seimo nariui pirmininkauti pirmajam Seimo posėdžiui.

Po iškilmingosios ceremonijos dalies Seimo posėdyje organizuojami Seimo Pirmininko rinkimai, po to renkami jo pavaduotojai, skiriama laiko frakcijoms sudaryti ir tvirtinama Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sudėtis.

 

Pirmosios sesijos pradžioje parlamentas turi apsispręsti dėl Respublikos Prezidento teikiamos Ministro Pirmininko kandidatūros, sudaryti Seimo komitetus ir tvirtinti jų pirmininkus bei šių pavaduotojus, svarstyti Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sudaryti rudens sesijos darbų programą.

 

Kokios yra Seimo nario teisės?

 

Kokios Seimo nario pareigos?

 

 

Kas yra Seimo frakcijos?

 

Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai laisva valia, nevaržomi jokių mandatų gali jungtis į frakcijas. Tačiau frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais.

Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys.

Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos tokios pačios teisės kaip ir frakcijoms.

 

Frakcijų paskelbimas

Seimo nariai, įkūrę frakciją, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareiškimą su savo parašais. Šiame pareiškime turi būti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos seniūno bei seniūno pavaduotojų pavardės.

Seimo Pirmininkas apie frakcijos įsikūrimą, iširimą ar veiklos nutraukimą privalo paskelbti Seimo posėdyje.

 

Seimo frakcijų darbo tvarka

Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas arba seniūno pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos įgaliotas Seimo narys.

Frakcijos pačios nusistato darbo tvarką, bet ji negali prieštarauti Seimo statutui.

Frakcijoms taip pat leidžiama jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija.

 

Seimo dauguma ir mažuma

Frakcijos parlamente priklauso Seimo daugumai arba Seimo mažumai.

Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės.

Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė.

 

Opozicinės frakcijos

Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis.

Opozicinėms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės jokia dingstimi negali būti apribotos.

Jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.

 

Kaip sudaroma Seniūnų sueiga?

 

Seniūnų sueigą sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. Kiekviena frakcija į ją skiria po 1 atstovą nuo 10 frakcijos narių. Jeigu paskutinę nepilną dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai, kiekviena frakcija papildomai skiria į sueigą dar po 1 atstovą. Frakcijos, kuriose nėra 10 narių, taip pat turi teisę skirti į Seniūnų sueigą po 1 atstovą.

Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas, kurio pareigas pagal Seniūnų sueigos patvirtintą grafiką kas savaitę pasikeisdami eina frakcijų seniūnai. Beje, įdomu, kad ir pirmosios sesijos pirmajame Seniūnų sueigos posėdyje laikomasi pirmojo vadovo tradicijos, nes jam vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas.

Seniūnu sueiga paprastai rengiama kiekvieną Seimo posėdžio dieną 8.30 val. Posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, jie tiesiogiai transliuojami Seimo interneto svetainėje, viešai skelbiama su Seniūnų sueigos posėdžiais susijusi informacija.

 

Kokias funkcijas atlieka?

 

Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui.

Seniūnų sueiga savo posėdyje taip pat derina siūlymus dėl pagrindinio ir papildomo komitetų įstatymo projektui svarstyti paskyrimo bei dėl preliminarios įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje datos paskyrimo, išklauso komitetų pirmininkų ir frakcijų seniūnų pasiūlymus dėl komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia pasiūlymus Seimui arba valdybai ir kt.

Seniūnų sueigos posėdyje nutarimai dėl Seimo sesijos darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami, jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių. Jeigu kurie nors darbotvarkės punktai priimami balsų dauguma, prieštaraujant daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos.

 

            Kaip sudaromi Seimo komitetai? (Informacija atnaujinta 2020 m. gruodžio 30 d.)

 

Seimas komitetus sudaro įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems parlamento kompetencijai priskirtiems klausimams rengti. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe.

Iš viso Seime sudaroma 16 komitetų, kurių kiekvienas turi savo veiklos kryptis. Komitete gali dirbti nuo 7 iki 13 Seimo narių. Vieninteliai Europos reikalų ir Ateities komitetai gali turėti daugiau narių, tačiau šių komitetų nariai gali būti ir kito komiteto nariu. Komitetai sudaromi iš Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą.

 

Frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų kompetenciją, rekomenduoja skirti komitetų nariais tiek savo frakcijos narių, kiek joms yra skirta vietų. Tuo atveju, jeigu Seimo nario pareiškime pareikštas noras tapti kokio nors komiteto nariu neatitinka proporcinio frakcijų atstovavimo principo, Seimas gali priimti nutarimą skirti Seimo narį į kitą komitetą, nei nurodyta jo prašyme.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais gali būti Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Frakcijų pareiškimai su rekomenduojamų Seimo narių parašais įteikiami Seimo Pirmininkui, o šis per 2 savaites privalo pateikti Seimui tvirtinti komitetų sudėtį.

Patvirtinęs komitetų sudėtis, vėliau Seimas turi balsuoti ir apsispręsti dėl visų komitetų vadovų.

Sesijos metu eiliniai komitetų posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Neuždari komitetų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams ir tiesiogiai transliuojami.

Pagrindinės komitetų veiklos kryptys yra teisėkūra ir parlamentinė kontrolė. Dalyvaudami teisėkūroje komitetai svarsto teisės aktų projektus, vertina jiems pateiktus pasiūlymus ir teikia išvadas Seimui, taip pat patys rengia teisės aktų projektus. Vykdydami parlamentinę kontrolę komitetai analizuoja, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo sprendimai, svarsto Seimui atskaitingų įstaigų veiklos ataskaitas, teikia institucijoms pasiūlymus ir rekomendacijas bei stebi jų įgyvendinimą, atlieka parlamentinius tyrimus.

 

Kam kuriamos Seimo komisijos? (Informacija atnaujinta 2021 m. gegužės 26 d.)

 

Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti nuolat veikiančias komisijas specialioms problemoms nagrinėti.

Seime sudaromos nuolatinės Etikos ir procedūrų, Peticijų, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės, Neįgaliųjų teisių, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos ir kitos komisijos.

Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas.

Sudarant komisiją, pirmiausia nustatomas komisijos narių skaičius. Po to nustatomos Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normos, taip pat terminas kandidatams į komisijos narius pasiūlyti.

Komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

 

 

Pagrindinės komisijų veiklos kryptys yra teisėkūra ir parlamentinė kontrolė. Dalyvaudamos teisėkūroje komisijos svarsto teisės aktų projektus, vertina jiems pateiktus pasiūlymus ir teikia išvadas Seimui, taip pat pačios rengia teisės aktų projektus. Vykdydamos parlamentinę kontrolę komisijos analizuoja, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo sprendimai, teikia institucijoms pasiūlymus, atlieka parlamentinius tyrimus.

 

Kaip svarstoma Ministro Pirmininko kandidatūra?

 

Seimo statute įtvirtinta, kad Seimas, gavęs Respublikos Prezidento teikimą dėl Ministro Pirmininko kandidatūros, artimiausiame posėdyje suteikia galimybę šalies vadovui pristatyti pretendentą.

Respublikos Prezidentui po Ministro Pirmininko kandidatūros pristatymo klausimai nėra užduodami.

Pretendentui į Ministro Pirmininko pareigas bus suteikiamas žodis prisistatymui (iki 30 min.), po kurio jis atsakys į Seimo narių klausimus (iki 40 min.).

Po to prisistatymo Ministro Pirmininko kandidatūra bus perduodama svarstyti Seimo narių frakcijoms. Frakcijos turi teisę su pretendentu suderintu laiku pakviesti jį į savo posėdžius ir užduoti jam klausimų. Frakcijos Ministro Pirmininko kandidatūrą turi apsvarstyti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas.

 

 

Ne vėliau kaip per savaitę nuo Ministro Pirmininko kandidatūros pristatymo turės būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti. Šiame posėdyje pirmiausia išklausomos frakcijų išvados pradedant didžiausia ir baigiant mažiausia frakcija.

Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis pretendentui (iki 20 min.), taip pat galimybė jam dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (iki 30 min.).

Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.

Pagal Seimo statutą, Respublikos Prezidentas turi teisę atšaukti pristatytą kandidatūrą bet kuriuo metu iki balsavimo dėl pritarimo jai pradžios.

Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo Seimui turės pristatyti savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikti svarstyti šios Vyriausybės programą.

 

 

Vyriausybės programos svarstymas

 

Ministro Pirmininko pateiktos Vyriausybės programos svarstymas yra vienas iš svarbiausių parlamento darbų prasidėjus pirmajai naujo Seimo sesijai.

Kaip yra anksčiau pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Vyriausybės programa yra vertintina kaip teisinis dokumentas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio valstybės veiklos gairės. Ji yra privaloma Vyriausybei visą jos įgaliojimų laiką. „Kartu ne mažiau svarbi yra jos, kaip teisinės formos, sąlygojančios Vyriausybę formuojančių institucijų veiksmus ir užtikrinančios Vyriausybės bei šių institucijų tarpusavio sąveiką, reikšmė“, – akcentuojama Konstitucinio Teismo nutarime.

 

 

Parengtą Vyriausybės programą ir savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę Ministras Pirmininkas turi pristatyti Seimui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo.

Seimo nutarimo dėl Vyriausybės programos projektas turi būti užregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate ir paskelbtas Seimo interneto svetainėje ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio, kuriame ji bus pristatoma.

 

Svarstymo eiga

Pristatydamas Vyriausybės programą, Ministras Pirmininkas Seimo posėdyje gali kalbėti iki 40 minučių. Atsakymams į klausimus iš viso skiriama pusantros valandos. Klausimai gali būti užduoti tiek Ministrui Pirmininkui, tiek bet kuriam iš ministrų.

Po pateikimo Vyriausybės programą svarsto Seimo frakcijos ir Seimo komitetai, kurie turi teisę pakviesti Ministrą Pirmininką ar ministrą su jais suderintu laiku atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės programos.

Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą. Šiame posėdyje pirmiausia išklausoma Seimo opozicijos lyderio pranešimas, frakcijų, pradedant opozicinėmis, ir komitetų išvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis Ministrui Pirmininkui (iki 20 min.), taip pat galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (iki 90 min.).

Kai Ministras Pirmininkas ir ministrai baigia atsakinėti į Seimo narių klausimus, Seimas turi priimti sprendimą dėl Vyriausybės programos. Sprendimo formuluotės pateikiamos komitetų ir frakcijų išvadose.

Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Vėliau Vyriausybės nariai turi prisiekti Seime Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu Vyriausybės programai būtų nepritarta arba ji būtų grąžinta Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turėtų būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo.

Jei Seimas du kartus iš eilės nepritartų naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalėtų atsistatydinti.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]