Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimo narių rinkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas.

Seimo nariai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą. Teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja partijos, kurių kandidatų sąrašai surenka daugiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Koalicijoms yra nustatytas 7 proc. rinkimų slenkstis.

Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas. Jie rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija, apygardų rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

Seimo nario priesaikos tekstas (prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio):

Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!

Pagrindines Seimo nario teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo statutas ir kiti įstatymai.

Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalus nagrinėja komisijos (nuolatinės ir laikinosios). Parlamento sesijos darbų programas ir posėdžių darbotvarkes svarsto, komitetų ir frakcijų darbo organizavimą derina Seniūnų sueiga, kurią sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai.

 


 

2016–2020 m. Lietuvos Respublikos Seimas 

2016 m. spalio mėn. įvykusiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą šalies piliečiai mandatus patikėjo šių partijų atstovams: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (išrinkti 54 atstovai), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (31), Lietuvos socialdemokratų partijos (17), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (14), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (8), partijos „Tvarka ir teisingumas“ (8), Darbo partijos (2), politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ (1), Lietuvos žaliųjų partijos (1) ir Lietuvos centro partijos (1), 4 patiems išsikėlusiems.

Po Seimo rinkimų pasirašytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicijos susitarimas dėl valdančiosios koalicijos suformavimo.

2016 m. lapkričio 14 d. į pirmąjį posėdį susirinkęs Seimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku išrinko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą Viktorą Pranckietį.

Seime veikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos socialdemokratų darbo, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos ir Mišri Seimo narių grupė.

2018 m. rugsėjo 11 d. Seime buvo pasirašytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijų susitarimas dėl bendro darbo.

2019 m. liepos 5 d. keturios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – sudarė koalicijos sutartį. 

2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos pasirašė tarpfrakcinę sutartį su Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“.

Lietuvos Respublikos XII Seimo pirmasis posėdis istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje
Vilnius, 2016 m. lapkričio 14 d. | Fotografė Džoja Gunda Barysaitė 
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas 
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas