Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis
2000–2004 m. kadencija
Seimo narys nuo 2000-10-19
iki 2004-06-22
Iškėlė: Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai)
Išrinktas: Pagal sąrašą
Darbotvarkė Darbotvarkė
|
Pareigos Pareigos
|
Veikla Veikla
|
Pranešimai žiniasklaidai Pranešimai žiniasklaidai
|
Biografija Biografija

2004 m. lapkričio 14 d.

Šią dieną darbotvarkės nėra

Sausis
Vasaris
Kovas
Balandis
Gegužė
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis
2024
2023
2022
2021
2020
2019
2018
2017
2016
2015
2014
2013
2012
2011
2010
2009
2008
2007
2006
2005
2004
2003
2002
2001
2000
1999
1998
1997
1996
1995
1994
1993
1992
1991
1990
1989
1988
1987
1986
1985
1984
1983
1982
1981
1980
1979
1978
1977
1976
1975
1974
1973
1972
1971
1970
1969
1968
1967
1966
1965
1964
1963
1962
1961
1960
1959
1958
1957
1956
1955
1954
1953
1952
1951
1950
1949
1948
1947
1946
1945
1944
1943
1942
1941
1940
1939
1938
1937
1936
1935
1934
1933
1932
1931
1930
1929
1928
1927
1926
1925
1924
1923
1922
1921
1920
1919
1918
1917
1916
1915
1914
1913
1912
1911
1910
1909
1908
1907
1906
1905
1904
1903
1902
1901
1900
Pasirinkti

Seimo komitetuose

2000-10-24 – 2004-06-22Užsienio reikalų komitetas, Komiteto narys
2001-09-20 – 2004-03-24Europos reikalų komitetas, Komiteto narys

Seimo komisijose

2001-03-13 – 2004-06-22Komisija Konstitucijos pataisoms rengti, Komisijos narys

Seimo frakcijose

2000-10-20 – 2004-06-22Tėvynės Sąjungos - konservatorių frakcija, Frakcijos narys

Pateikti teisės aktų projektai

Duomenų apie registruotus teisės aktų projektus ir pasiūlymus nėra.

Duomenų nėra
Vytautas LANDSBERGIS

Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signataras

Gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje.

Baigė Kauno vidurinę mokyklą, J.Gruodžio muzikos mokyklą.

1950 m. įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos akademija), kurioje 1955 m. baigė fortepijono specialybę.

1969 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „M.K.Čiurlionio kompozitoriaus kūryba”.

1994 m. apgynė habilituoto humanitarinių mokslų daktaro disertaciją.

1952–1957 m. dirbo M.K.Čiurlionio muzikos mokykloje mokytoju, 1955–1957 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje koncertmeisteriu, 1957–1974 m. – Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Vilniaus pedagoginis universitetas) dėstytoju, docentu, 1974–1978 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete (dabar – Klaipėdos universiteto Menų fakultetas).

1978–1990 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos akademija) profesorius.

1953 m. – Lietuvos šachmatų čempionato prizininkas. 1952–1956 m. – Lietuvos šachmatų rinktinės narys.

1989 m. Panevėžio teritorinėje rinkimų apygardoje išrinktas TSRS liaudies deputatu. 1989 m. dirbo Tarybų Sąjungos liaudies deputatų I ir II suvažiavimuose.

1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas, išrinktas Kniaudiškių rinkimų apygardoje Nr. 54. Kandidatu 1990 m. iškėlė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą – aukščiausias valstybės pareigūnas (valstybės vadovas). 1990–1991 m. buvo Konstitucijos metmenų rengimo komisijos, Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas.

1990–1992 m. buvo vienas iš Baltijos Valstybių Tarybos vadovų.

1992–1996 m. – Seimo narys, išrinktas pagal Sąjūdžio koalicijos sąrašą. Seime dirbo Užsienio reikalų komitete. Buvo Seimo opozicijos išrinktas lyderis.

1996–2000 m. – VIII Seimo narys, išrinktas Kauno kaimiškojoje rinkimų apygardoje Nr. 66. Kandidatu į Seimą 1996 m. iškėlė Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai).

Nuo 1996 m. lapkričio 25 d. iki 2000 m. spalio 19 d. – Seimo Pirmininkas.

1997 m. pradžioje inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjos įsteigimą.

Ilgai buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys. Dabar – šios sąjungos narys.

1991 m. Norvegų tautos Taikos premijos pagrindu įsteigė V.Landsbergio fondą, kuris rūpinasi vaikų invalidų globa ir gydymu bei jaunaisiais menininkais. 1992 m. inicijavo Tremtinių grįžimo fondą.

Nuo 1995 m. – tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso pirmininkas.

M.K.Čiurlionio draugijos pirmininkas, Lietuvos šachmatų federacijos garbės prezidentas, JAV Komunizmo aukų memorialo fondo tarptautinės tarėjų tarybos narys.

1988 m. birželio 3 d. išrinktas į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinę grupę, Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 22-23 d. – į Sąjūdžio Seimą ir šio Seimo tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. – Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas. Nuo 1991 m. gruodžio 15 d. – Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas.

1993 m. gegužės 1 d., įkūrus politinę partiją Tėvynės sąjungą (Lietuvos konservatorius), išrinktas šios sąjungos pirmininku (perrinktas 1995 m. ir 1998 m.).

Išleido 12 knygų apie muzikos ir kultūros istoriją, 8 politinių tekstų knygas, autobiografiją (lietuvių, vokiečių, anglų kalbomis), eilėraščių rinkinį. Kiti kūrybos darbai: muzikos įrašai garso plokštelėse ir kompaktinėse plokštelėse (CD), M.K.Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių kūrinių redaguoti leidimai, parengti M.K.Čiurlionio paveikslų albumai.

Dėstė fortepijono specialybę ir skaitė muzikos istorijos paskaitas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete, Vilniaus pedagoginiame institute.

1975 m. už monografiją „Čiurlionio kūryba”, 1988 m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai” apdovanotas LTSR premija.

1991 m. apdovanotas Norvegų tautos Taikos, Prancūzijos Ateities fondo (Fondation du Future), JAV Vydūno fondo premijomis, Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimu. 1992 m. jam įteiktas Vokietijos Hermann Ehlers prizas, 1994 m. – Katalonijos kultūros fondo 9–oji tarptautinė Ramon Llull premija, 1998 m. – Vibo Valentia (Italija) tarptautinė Liudijimo premija.

1997 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono Didžiuoju ordinu, 1998 m. – Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu ir Norvegijos Karališkojo nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, 1999 m. – Lenkijos Didžiojo kryžiaus ordinu, Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, Graikijos garbės ordino Didžiuoju kryžiumi, Komunizmo aukų memorialo fondo Trumeno ir Reigano laisvės apdovanojimu, 2001 m. – Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu.

1991 m. – Čikagos Loyolos universiteto (JAV) teisės garbės daktaras, 1992 m. – Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaras. Ogdeno Weberio universiteto (JAV) humanitarinių mokslų garbės daktaras. 1992 m. nominuotas į Yalio universiteto (JAV) teisės daktarus.

1997 m. tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei Lietuvos katalikų mokslų akademijos nariu, 1998 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu, 2000 m. – Lietuvos teisės universiteto, Helsinkio universiteto (Suomija) garbės daktaru bei Kardifo universiteto (D.Britanija) garbės nariu, 2001 m. – Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru.

Pomėgiai – literatūra, šachmatai, grybavimas.

Moka anglų, lenkų, rusų kalbas.

Žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė – pianistė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė.

Turi tris vaikus. Dukros Jūratė ir Birutė – muzikės. Sūnus Vytautas – literatas ir filmų režisierius.

Vieta posėdžių salėje Vieta posėdžių salėje