LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS

Gimė 1952 m. rugsėjo 2 d. Kaune gydytojų šeimoje. Tėvas Leonas Klumbys (1921–2010 m.) – Kauno medicinos universiteto profesorius, motina Laimutė Klumbienė – gydytoja stomatologė, šiuo metu yra pensijoje.

1959–1967 m. mokėsi Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje, nuo 1967 m. – Kauno J. Aleksonio vidurinėje mokykloje (dabar – „Saulės“ gimnazija), kurią 1970 m. baigė.

1970 m. įstojo į Kauno medicinos instituto (dabar – Kauno medicinos universitetas) Medicinos fakultetą, kurį 1976 m. baigė ir įgijo gydytojo neurochirurgo specialybę. 1979–1982 m. studijavo TSRS medicinos mokslų akademijos N. Burdenkos neurochirurgijos mokslinio tyrimų instituto aspirantūroje. 1983 m. jam suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis. 1992 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, kurį 1996 m. baigė ir įgijo teisininko specialybę.

1976–1978 m. dirbo Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje gydytoju neurochirurgu, 1978–1979 m. – LTSR onkologijos moksliniame tyrimų institute Nervų sistemos chirurgijos skyriaus vedėju.

1982–1990 m. – Kauno medicinos instituto Centrinės mokslo tyrimo laboratorijos Neurochirurgijos laboratorijos vedėjas.

1988 m. birželio–rugsėjo mėn. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys. 1988 m. spalio 21–22 d. vykusio Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas. 1988–1990 m. – Sąjūdžio Seimo, 2009 m. Seimo nutarimu pripažinto Tautos atstovybe, narys, 1989 m. rugsėjo mėn. – 1990 m. kovo mėn. – Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas.

1989–1990 m. – TSRS liaudies deputatas, išrinktas Kauno teritorinėje rinkimų apygardoje kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio remtas kandidatas. 1989 m. gegužės 31 d. TSRS liaudies deputatų pirmajame suvažiavime, protestuodamas prieš tarybinės armijos veiksmus 1989 m. balandžio 9 d. Tbilisyje, kai žuvo taikūs gyventojai, viešai grąžino TSRS liaudies deputato mandatą TSRS prezidentui M. Gorbačiovui. 1989 m. lapkričio 23 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu buvo įtrauktas į sudarytą komisiją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo planui parengti. 1989 m. gruodžio 18 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu įtrauktas į sudarytą Mažosios Lietuvos reikalų tarybą.

1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Obelių rinkimų apygardoje Nr. 103. Kandidatu iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. 1990–1991 m. ėjo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, 1992 m. dirbo Krašto apsaugos ir vidaus reikalų bei Mandatų ir etikos komisijose.

Pirmosios Aukščiausiosios Tarybos delegacijos, 1990 m. gegužės mėn. aplankiusios Europos Parlamentą, narys. Po šio vizito, Lietuvos Respublikos vadovybės įpareigotas, liko Briuselyje, kur, padedant Tarptautiniam krikščionių demokratų internacionalui bei vienam iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos išeivijoje vadovų A. Venckui, įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovybę Briuselyje, kuri tapo neoficialiaLietuvosatstovybeBelgijojeirprie Europos Parlamento.

1991–1992 m. – užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas. 1991 m. rugpjūčio 26–29 d. dalyvavo pasirašant pirmuosius tarptautinio pripažinimo dokumentus, kuriais Lietuvos Respubliką pripažino Islandijos Respublika, Norvegijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Danijos Karalystė, Švedijos Karalystė, Suomijos Respublika.

1991–1992 m. – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) įgaliotas atstovas Aukščiausiojoje Taryboje.

1992 m. – susisiekimo ministro pirmasis pavaduotojas.

1993–1997 m. – Globos ir rūpybos fondo prie Globos ir rūpybos tarybos prie Vyriausybės valdybos direktorius.

1993–1994 m. – Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninės gydytojas neurochirurgas, 1994–1998 m. – Vilniaus krašto neurochirurgijos centro vadovas.

1998–2001 m. – Lietuvos teisės akademijos (dabar – Mykolo Romerio universitetas) docentas.

2000–2004 m. – VIII Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Naujosios sąjungos (socialliberalų) sąrašą. Seime dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete. 2004 m. kovo 10 d. Seime balsavo prieš Lietuvos stojimo į NATO sutarties ratifikavimąbeiSutartiesdėlKonstitucijosEuropairatifikavimą.

2000–2002 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

2004–2008 m. – IX Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Rolando Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą“ sąrašą. Seime dirbo Kaimo reikalų (2004–2007 m.) ir Valstybės ir savivaldybių (2007–2008 m.) komitetuose, Konstitucijos, NATO reikalų ir Antikorupcijos komisijose. 2005 m. pavasarį badavo 22 dienas Seimo rūmuose, reikalaudamas, kad iš aukščiausių Lietuvos Respublikos valdžios institucijų būtų pašalinti TSRS KGB rezervistai – užsienio reikalų ministras A. Valionis ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius A. Pocius. 2008 m. gegužės 8 d. balsavo Seime prieš Lisabonos sutarties ratifikavimą.

1989–1992 m. – pirmasis atkurtos Lietuvos krikščionių demokratų partijos valdybos pirmininkas. Nuo 1994 m. iki 2007 m. pabaigos – Tautos pažangos partijos narys ir šios partijos valdybos pirmininkas, nuo 2007 m. pabaigos – partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, tarybos narys.

Dienraščių „Kauno diena“ (1993–1999 m.) ir dienraščio „Respublika“ (1999–2000 m.) politikos apžvalgininkas.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo narys.

Lietuvos neurochirurgų mokslinės draugijos, Baltijos šalių neurochirurgų asociacijos, Pasaulio neurochirurgų asociacijos narys. Vienas iš Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos steigėjų (1989 m.), vienas iš Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų lygos steigėjų (2005 m.), vienas iš Nepriklausomų mokslinių ekspertų asociacijos steigėjų (2005 m.).

Galvos smegenų kraujagyslių funkcinės būklės įvertinimo būdo išradimo bendraautoris, 40 mokslinių darbų autorius ar bendraautoris.

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.) bei Armėnijos Respublikos medaliu „90 metų armėnų tautos genocidui“ (2005 m.). Vienas iš dviejų Lietuvos Respublikos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarų, kurio tuometinis Prezidentas Valdas Adamkus neapdovanojo specialiu atminimo ženklu Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga.

Moka anglų, rusų ir lenkų kalbas.

Žmona Jūratė (g. 1952 m.) – daktarė (biomedicinos mokslai, medicina), profesorė, Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Profilaktinės medicinos laboratorijos vedėja.

Vaikai: Skirmantė (g. 1978 m.) – teisininkė, advokatė, Raminta (g. 1983 m.) – teisininkė, Vytautas (g. 1985 m.) – Kauno technologijos universiteto magistrantas.