Tyrinėja I–V amžių aisčių (vakarų baltų) materialųjį ir dvasinį paveldą. Kasinėjo Seredžiaus, Raudonėnų (Jurbarko r., 1974, 1975), Plinkaigalio (Kėdainių r., 1977), Lauksvydų ir Krūvandų (Kauno r., 1978–1979), Rupunionių (Kauno r., 1980), Šaukėnų (Tauragės r., 1981–1983), Dauglaukio (Tauragės r., 1984–1995, 2000), Vėluikių (Tauragės r., 2006, 2007) plokštinius kapinynus. 1988 m. Ukrainos TSR Mokslų akademijos Archeologijos institute apgynė mokslų kandidato disertaciją „Centrinė Lietuva I–IV amžiais laidojimo paminklų pagrindu“. Yra vienas iš astroarcheologijos pradininkų, – atrado ir pagrindė aisčių laidojimo apeigų astronominę tradiciją – mirusiųjų orientavimą į dangaus dievybės – Saulę, Mėnulį ir Šiaurinę (Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždyne). Sukūrė ir patikrino naują metodą mirusiųjų lyčiai nustatyti, kai negali padėti antropologinė ir kapų inventoriaus medžiaga, įgalino vaikų kapuose atskirti berniukų ir mergaičių kapus (kas neįmanoma taikant kaulinį ar įkapių pobūdį), nustatė Vidurio Lietuvos I–V amžių gyventojų dangaus dievybių garbinimo atskirais laikotarpiai dėsningumus ir galimas to priežastis, sukūrė mirusiųjų palaidojimo laiko metų laikų atžvilgiu nustatymo metodą. Vienas pirmųjų Lietuvoje tyrinėja lyčių archeologiją. Tiria aisčių visuomenės struktūrą ir aisčių visuomenės raidos ypatybes. Sukūrė ir pagrindė naują I–VIII amžių aisčių etnogenezės modelį, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas Didžiajai aisčių migracijai ir naujų aisčių genčių įsikūrimo procesams. Paskelbė naują, galindišką, lietuvių kilmės teoriją. Tai publikuojama monografijose „Aisčiai. Kilmė“ (2012), „Aisčiai. Raida“ (2014), „Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ (2016), „Aestians. Western Balts“ (2020). Yra mokslo žurnalo „Lituanistica“ redakcinės kolegijos pirmininkas, leidinių „Lietuvos archeologija“, „Archaeologia Lituana“ redakcinių kolegijų narys

Lietuvoje pirmasis pradėjo taikyti kompiuterio galimybes archeologijos ir istorijos mokslams ir jų sklaidai. Yra daugiaterpės (multimedijos) technologijos taikymo humanitariniuose moksluose Lietuvoje pradininkas. Išleido 17 kompaktinių ir vaizdo plokštelių, iš kurių žymiausi yra „Žvilgsnis į „Aukso“ amžių. Baltai pirmaisiais amžiais po Kristaus“ (1998), „Lietuva iki Mindaugo“ (1999), „Gimtoji istorija 1“ (2002), „Gimtoji istorija 2“ (2003), „Gimtoji istorija 3“ (2004), „Įdomioji istorija. Valstybė.“ (2005), „Įdomioji istorija. Menas.“ (2006), „Įdomioji istorija. Visuomenė.“ (2007), „Lietuva 1009–2009“ (2009).

Lietuvos archeologų draugijos steigėjas ir narys (1989), Valdovų rūmų paramos fondo steigėjas (2000), Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys (2003–2011), Seimo Nepriklausomybės stipendijų teikimo komisijos narys ir jos pirmininkas (2008–2012), Etninės globos tarybos narys nuo Lietuvos Respublikos Seimo (2014–2016)

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius (2003), Naujasis knygnešys (labiausiai informacinės visuomenės plėtrai nusipelnęs žmogus regioniniu mastu, 2005), Tauragės apskrities Garbės ženklo kavalierius (2006), Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatas mokslo taikymo srityje už darbų ciklą „Istorija ir kompiuteriai“ (2008), Trakų istorijos muziejaus Garbės ženklas (2008, 2018), Tauragės garbės pilietis (2014)