Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba iškilmingame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečio minėjime

2017 m. spalio 25 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja G. Barysaitė)

„Gerbiamieji Lietuvos žmonės,

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininke,

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininke,

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai,

gerbiamieji kolegos Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai,

Ekselencija Prezidente Bronislavai Komorovski (Bronislaw Komorowski),

ekselencijos ambasadoriai ir užsienio svečiai,

garbūs šio iškilmingo minėjimo svečiai ir dalyviai!

Konstitucija – tai politinių jėgų ir TAUTOS SUTARTIS.

Minime ypatingą jos dieną – kai prieš 25-erius metus Tautos referendumas pasakė ,,taip“.

Konstitucijos rengimas buvo ilgas ir sudėtingas procesas. Aukščiausiosios Tarybos sudarytos Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui parengti narių nuomonės nebuvo vienodos, ypač dėl valstybės valdžios organizavimo modelio. Akivaizdus prioritetas buvo suteiktas parlamentui. Tačiau buvo pateikta ir daug pasiūlymų, kuriais buvo siekiama sustiprinti Lietuvos Respublikos Prezidento galias.

Net buvo parengti du alternatyvūs Konstitucijos projektai. Santykiai tarp skirtingus Konstitucijos projektus palaikančiųjų buvo įtempti tiek, kad racionalus dialogas virto labai sudėtingu. Nepaisant to, kompromisą buvo būtina rasti. Ir jis buvo rastas. Tai liudija 25 metus veikianti Konstitucija.

Konstitucijos rengėjai, o jų buvo 14 Aukščiausiosios Tarybos narių ir grupė ekspertų, turėjo labai pasistengti, kad suvienytų pajėgas ir panaikintų atskirtį tarp interesų grupių.

Taigi Konstitucija pirmiausia – politikų sutartis, paliaubos, susivienijimas, kompromisas tam, kad apskritai Konstitucija atsirastų.

Net ir referendumu priėmus Konstituciją, jos kritikų buvo. Kai kurios Konstitucijos nuostatos buvo interpretuojamos taip, kaip tuo metu atrodė. Tačiau buvo vieningai sutariama dėl esminių nuostatų:

1) Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika;

2) valstybinė kalba – lietuvių kalba;

3) valstybės vėliava – trispalvė;

4) valstybės herbas – Vytis;

5) valstybės himnas – Vinco Kudirkos ,,Tautiška giesmė“;

6) o sostinė – Vilnius.

Minime Konstitucijos kūrimą ir priėmimą. Tačiau tai buvo pradžia, stipri pradžia.

Po to reikėjo daug pastangų, kad Konstitucijos viršenybė taptų realybe, kad Konstitucija būtų ne vien formalus tekstas, bet tiesiogiai taikoma teisė.

Neįkainojamą vaidmenį formuojant Konstitucinę doktriną atliko Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstituciją ir padėdamas ją suprasti ne tik politikams, bet ir plačiajai visuomenei. Pats Konstitucinis Teismas buvo įteisintas Konstitucijos ir skirtas vykdyti šios Konstitucijos kontrolę.

Konstitucija yra tarsi mūsų valstybės konstanta. Šiandienos demokratijoje neįsivaizduojama situacija, kad Konstitucija būtų keičiama vien dėl to, kad jai prieštarauja koks nors įstatymas.

Kita vertus, Konstitucija yra gyvas, dinamiškas, laikmečio koreguojamas dokumentas, padedantis siekti valstybės strateginių tikslų.

Buvo priimta keletas Konstitucijos pataisų dėl objektyvių priežasčių: Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje ir transatlantinėse organizacijose. Tai buvo iššūkiai, kuriems įveikti reikėjo tobulinti Konstituciją.

Šiandien vėl diskutuojame apie Konstitucijos pataisas. Dėl tiesioginio piliečių kreipimosi į Konstitucinį Teismą gali spręsti Seimas, tai būtų didelis žingsnis, sudarantis papildomą galimybę piliečiams ginti savo teises, kurias skelbia 18 Konstitucijos straipsnis „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“.

Tačiau dvigubos pilietybės klausimas gali būti išspręstas tik visuotinio referendumo būdu. Privalome gerbti Konstituciją. Už ją prieš 25 metus balsavo 75 proc. Lietuvos Respublikos piliečių.

Tikiu, kad šiandien Lietuvos Respublikos Konstitucija pasitiki visi Lietuvos žmonės.

Ačiū!“

Seimo Pirmininko sekretoriatas

Tel. (8 5) 239 6002

El. p. [email protected]