Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis: „Nėra santvarkos, kuri galėtų suteikti daugiau, nei visuomenė grįsta laisve ir demokratija“

2018 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotrauka.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite,

Brangūs Laisvės gynėjai, žuvusiųjų už Laisvę artimieji, visi, kurie kovojote už Laisvę,

Gerbiamasis Ministre Pirmininke,

Prezidente Valdai Adamkau,

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi,

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai,

Vyriausybės ir Seimo nariai,

Laisvės premijos laureate Felicija Nijole Sadūnaite,

Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai,

Garbūs svečiai,

Vakar degė laužai, rinkosi žmonės, dainavo, dalijosi arbata. Laužai užgeso. Prašvito. Prašvito ne visiems tą sausio 13-osios rytą. Tyla pagerbkime:

Loretą Asanavičiūtę,

Virginijų Druskį,

Darių Gerbutavičių,

Rolandą Jankauską,

Rimantą Juknevičių,

Alvydą Kanapinską,

Algimantą Petrą Kavoliuką,

Vytautą Koncevičių,

Vidą Maciulevičių,

Titą Masiulį,

Alvydą Matulką,

Apolinarą Juozą Povilaitį,

Igną Šimulionį,

Vytautą Vaitkų.

Ačiū.

Tie iš mūsų, kurie prisimena naktį prieš dvidešimt septynerius metus, prisimena agresiją ir nežinios kupiną laiką. Prisimename siaubą, prisimename taip pat ir viltį. Viltį atrasti laisvę, viltį būti laisviems. Tąnakt Lietuvos laisvę gynę žmonės – vyrai, moterys ir vaikai – buvo drąsūs ir ištikimi savo vertybėms. Buvo baimės, bet nebuvo savanaudiškumo. Tik dėl jų pasiaukojimo ir ryžto šiandien esame laisvi.

Tomis ilgomis ir šaltomis 1991-ųjų metų sausio naktimis ir dienomis Lietuva keitėsi, o sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, įsirėžė į Lietuvos istoriją visiems laikams. Tai buvo lūžio taškas – supratome, kad einame teisingu keliu – į Laisvę, į Nepriklausomą Lietuvą.

Dabar jau 28-ieji atkurtos nepriklausomybės metai, per kuriuos užauginome savo vaikus, o ir vaikų vaikai jau paaugo. Kartu užaugo ir demokratiška Lietuva. Dabar esame valstybė, kurią girdi Jungtinių Tautų, NATO, Europos Sąjungos valstybių šeimos. Jaučiame realų sąjungininkų palaikymą. Tokia Lietuva pasitinka šimtmetį – esame gerbiami gerbdami kitus.

Šiandien susiduriame su naujais iššūkiais. Veiksmai, priešiški Lietuvai yra kitokie. Sausio 13-ąją buvome atakuojami tankų ir automatų, kiek vėliau – naftos ir dujų vamzdžiais. Šiandien yra menkinama mūsų atmintis ir atakuojamos mūsų vertybės. Sausio 13-osios naktį Lietuvą gynėme tik savimi. Šiandien tai turime daryti su sąmoningumu ir išsilavinimu. Laisvės kovotojo dvasia privalo išlikti visada.

Alkis laisvei ir toliau turi sklisti ir pasiekti jau laisvoje žemėje gimusių ir į laisvą šalį atvykusių mūsų valstybės žmonių protus ir širdis. Nėra santvarkos, kuri galėtų suteikti daugiau, nei visuomenė grįsta laisve ir demokratija.

Buvome vieningi sausio 13-ąją –  būkime vieningi ir toliau kurdami Lietuvą.

Ačiū.