Seimo Pirmininko kalba 2018 m. Moterų politikos lyderių suvažiavime

2018 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente ponia Dalia Grybauskaite, Gerbiamieji konferencijos dalyviai,

Turiu garbę šiandien atidaryti šią 2018-ųjų Moterų politikos lyderių suvažiavimo sesiją ir man tai yra labai malonu. Malonu matyti tiek daug įvairių valstybių ir tautų žmonių, susirinkusių kalbėti viena bendra tema – apie moterų vaidmenį politikoje.

Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad šiemet konferencijos vietai Lietuva parinkta neatsitiktinai. Lietuva visada aiškiai pasisakė už lyčių lygybę ir galimybes.

Didžiuojamės, kad Lietuvoje gana anksti pradėta formuoti žmogaus teisių doktrina: jau XVI a. pradžioje teisinė žmogaus teisių samprata suformuluota Pirmajame Lietuvos Statute 1529 m.

XX a. pradžioje Europoje plėtęsis feministinis sąjūdis sukėlė atgarsį ir Lietuvoje: 1905 m. Vilniuje buvo įkurta Lietuvos moterų organizacija, tais pačiais metais vykęs Didysis Vilniaus Seimas, rengęs Lietuvos valstybingumo klausimus, deklaravo visuotinių Seimo rinkimų principus, moterų rinkimų teisę ir pripažino demokratines moterų ir vyrų lygias galimybes, šios galimybės realiai buvo įgyvendintos Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

1917 m. birželį Petrapilio konferencijos, į kurią suvažiavo visos tuometinės Rusijos lietuviai, deklaracijoje buvo dar labiau iškelta lyčių lygiateisiškumo idėja, žadėta į aktyvią politinę veiklą įtraukti ir moteris. Vis dėlto moterims nebuvo suteikta galimybė dalyvauti po kelių mėnesių rengtoje Vilniaus konferencijoje. Todėl tūkstantinė moterų minia ir lygiavertiškumo siekiantys aktyvistai susirinko Kaune jau kitą dieną po Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo – 1918-ųjų vasario 17 dieną. Ši diena yra istorinė – moterų vienybė ir solidarumas perkėlė Lietuvą į kitą lygį, gimė pažangi, atgimstanti Europos valstybė. 

Šiais metais Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo 100-metį. Kartu tai ir balsavimo teisės suteikimo moterims 100-metis. Aktyviai moterims dalyvauti politikoje galimybes atvėrė 1918 m. Lietuvos valstybės laikinoji konstitucija. Už tokią drąsą ir ambicingą gerąja prasme pasiryžimą esame dėkingi moterims.

Itin reikšminga tai,  kad pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui 1920 m. taip pat pirmininkavo moteris – žymi Lietuvos visuomenės veikėja, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę moterų vaidmuo politikoje stiprėjo, moterų parlamentarių skaičius nuosekliai augo. Pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė buvo moteris – Kazimira Prunskienė. Dvi ankstesnes kadencijas Seimui vadovavo moterys, o nuo 2009 m. šalies Lietuvos Prezidentė yra Dalia Grybauskaitė, kurią daugelis Jūsų puikiai pažįsta.

O kaip gražų pavyzdį pasakysiu, kad praėjusiais metais dvi Seimo narės tapo mamomis ir sėkmingai toliau tęsia politinę karjerą.  

Esu tikras, kad abiejų lyčių įtraukimas į sprendimų priėmimą – papildanti demokratijos sąlyga. Moterys parlamentuose be kitų klausimų padėtų spręsti dėl lyčių stereotipų atsiradusias problemas. Mokslininkų teigimu, šalyse, kuriose daug dėmesio skiriama lyčių lygybei užtikrinti, priimami įstatymai labiau subalansuoti, skiriamas didesnis dėmesys socialiniams klausimams.

Štai sociologiniai tyrimai rodo, kad į sprendimų priėmimą įsitraukus daugiau moterų, mažėja socialinė atskirtis, korupcija, taip pat išryškėja aktyvesnis moterų įsitraukimas į darbo rinką. Išskirtinį dėmesį moterys skiria ir šeimos stiprinimo politikai, vaikų gerovės užtikrinimui.

Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra net klausimo apie galimą lyčių diskriminaciją. Darbo kodeksas, socialinių paslaugų prieinamumas, švietimo sistema – reglamentacijoje pasisakoma apie lygias žmogaus teises, nepriklausomai nuo lyties.

Vis dėlto praktikoje atliktos analizės rodo, kad egzistuoja ekonominė nelygybė. Turime aiškiai apibrėžti priežastis ir siekti, kad skirtumo tarp vyrų ir moterų uždarbio neliktų. Visi esame lygūs prieš visus, pirmiausia – vieni prieš kitus.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 turinys Lietuvai aktualus stiprinant moterų vaidmenį Lietuvos visuomenėje, taip pat įgyvendinant nacionalinės užsienio, saugumo ir vystomojo bendradarbiavimo politikos uždavinius, dalyvaujant tarptautinėse taikos kūrimo ir palaikymo misijose.

Lietuvoje įgyvendinant šią rezoliuciją buvo patvirtintas jos įgyvendinimo priemonių planas. Tikimasi, kad bus išplėstos visuomenės žinios moterų ir vyrų lygių galimybių srityse. Plano priemones įgyvendinančios institucijos glaudžiau bendradarbiaus su moterų nevyriausybinėmis organizacijomis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir universitetų Lyčių studijų centrais.

Įgyvendinant šią rezoliuciją, Lietuva turi savo lyčių lygybės ekspertus, padidės moterų, dalyvaujančių priimant visų lygių sprendimus, skaičius.

Lietuvos parlamente veikia Moterų grupė, kurios iniciatyva, organizuojami aktualūs renginiai, kaip pavyzdžiui, prieš dvi savaites rengta diskusija plenariniame posėdyje moterų teisių klausimais.

Europos Sąjungoje per 60 proc. universitetų absolventų sudaro moterys. Tačiau daugelyje pasaulio šalių jaunos moterys ir merginos neturi lygių galimybių gauti vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą.

Linkiu produktyvaus darbo. Linkiu, kad Lietuvos ir kitų šalių geroji patirtis įgyta įgyvendinant lygias galimybes moterims ir vyrams būtų perduota toms šalims, kuriose dar ryškūs socialiniai kontrastai tarp vyrų ir moterų.

Linkiu, kad šioje konferencijoje diskusijų metu rasti sprendimai padėtų užtikrinti saugią visuomenę, kur nereikėtų kalbėti apie lyčių diskriminaciją ir nelygybę.