Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje

2018 m. birželio 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

„1941-ųjų birželio vidurio rytą pasigirdo pirmieji sovietų karininkų smūgiai į duris. Už tų durų – Lietuvos žmonės: gydytojai, mokytojai, kunigai, ūkininkai, rašytojai, verslininkai. Žmonės be kaltės, kupini baimės per vieną naktį kone visiems laikams neteko savo gyvenimų. Ilgus kilometrus vežami, jie nežinojo, ar gyvens, nes kasdien šalia jų išsekdavo ir mirdavo nelaimės draugai ir patys artimiausi šeimos nariai. Visi pasmerkti, nors nenuteisti tokiai daliai. Sielvartą ir liūdesį keitė beprasmio ir kankinančio darbo nežinomybė, gyvenimas baisiomis sąlygomis, nuolatinė kiaurai verianti fizinė ir dvasinė gėla.

Jų gyvenimai buvo sudraskyti, atimti, nutraukti, svajonės ir siekiai – išniekinti, garbė ir orumas – paminti.

Ši kančia palietė tiek sielų, kad šiandien, atminties akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ metu, per 13 valandų dešimtyje miestų vienu metu skaitydami tremtinių vardus, vis vien nespėsime prisiminti jų visų. Kas dešimtas Lietuvos tremtinys buvo vaikas. Kelyje į tremtį ir tremtyje žuvo bemaž penki tūkstančiai Lietuvos vaikučių.

Deja, šiandienos žmonėms dar kyla minčių „puoštis“ šito pragariško režimo simboliais, eskaluoti nostalgiją penkiasdešimtmečiui tragiškos Lietuvai priespaudos, girti sovietų laikus.

Leiskite perduoti paprastą žinią. Virš mūsų Nepriklausomybę žyminčios aikštės šiandien pakilusi Lietuvos valstybės vėliava yra perrišta juodu kaspinu. Tai reiškia, kad jokia propaganda neperrašys istorijos. Ši vėliava čia kyla šiais metais, kils ir kitais, o mes kasmet skaitysime tremtinių vardus. Tarsime juos tam, kad išgirstume ir išsaugotume atmintyje.

Ačiū.“

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Džoja Gunda Barysaitė)