Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba 37-osios Baltijos Asamblėjos sesijoje

2018 m. spalio 26 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

Gerbiamieji kolegos parlamentų pirmininkai, Baltijos Asamblėjos Prezidente, gerbiamieji ministrai, ponios ir ponai,

malonu sveikinti Jus Lietuvos Respublikos Seime. Šiandien susirinkome jau į 37-ąją Baltijos Asamblėjos sesiją. Ilgametė, sėkmingai plėtojama Baltijos Asamblėjos veikla yra pavyzdys, kaip trys valstybės kuria ypatingus santykius, kartu dirba ir siekia bendros ateities.

Šie metai mums visiems yra labai svarbūs. Visos trys valstybės pažymi nepriklausomybės šimtmečius. Šiandien, kaip ir prieš 100 metų, matome, kad Baltijos valstybių vienybė yra akivaizdi. Šventojo Tėvo Pranciškaus vizitas taip pat liudijo mūsų šalių bendrystę. Mūsų sėkmė visada priklausė nuo mūsų vienybės, o sakydami „mes“ visada turėjome omenyje tris Baltijos seseris, o tarp trijų seserų „vyresniojo brolio“ būti negali.

Stiprybės dirbant bendrus darbus ir siekiant strateginių tikslų teikia žinojimas, kad kartu galime pasiekti daugiau. Daug kartų sėdome prie derybų stalo, kartais pavydėjome kaimynams sėkmės, greičiau pasiektos pažangos ar ekonominių laimėjimų, tačiau suvokiame, kad tik bendra politine pozicija įmanoma sustiprinti Baltijos regiono stabilumą. Žmonių, kuriuos vienija bendri tikslai, niekas nepalauš. Dabar labai svarbu tęsti bendras iniciatyvas, ieškoti naujų ir demonstruoti stiprybę visam pasauliui.

Pasaulis nuolat keičiasi, tačiau matome, kad mūsų pasirinkti tikslai pasirodė esantys teisingi ir kad mūsų sudarytos strateginės sutartys atitinka mūsų lūkesčius. Tuo galime džiaugtis.

Įtemptoje Baltijos Asamblėjos sesijos darbotvarkėje daug dėmesio skiriama aktualiausiems klausimams: saugumui ir gynybai, bendrai regioninei gamtinių dujų ir elektros rinkai, alkoholio kontrolės politikai, projekto „Rail Baltica“ plėtrai, bendradarbiavimui švietimo, kultūros ir sveikatos priežiūros srityse.

Šiais metais mums pavyko pasirašyti tris itin svarbius susitarimus. Vienas jų –  birželio 28 d. pasirašytas Susitarimas dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatinio akademinio pripažinimo Baltijos valstybėse. Tai reiškia, kad aukštojo mokslo kvalifikacija, suteikta vienoje valstybėje, bus prilyginama tokiai pačiai kvalifikacijai kitose Baltijos valstybėse be papildomų formalumų. Tikiu, kad šis žingsnis padidins darbo jėgos judumą ir aukštojo mokslo sistemų atvirumą.

Liepos 8 d. Rygoje buvo pasirašytas Susitarimas dėl Baltijos kultūros fondo steigimo. Tikimės, kad Lietuvos, Estijos ir Latvijos Vyriausybės skirs šiam fondui reikiamą paramą ir nuo kitų metų jis pradės savo veiklą. Tai paskatins kurti bendrus kultūros projektus.

Taip pat svarbus ir Bauskėje pasirašytas Lietuvos ir Latvijos vyriausybių tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimas dėl greitosios medicininės pagalbos paslaugų teikimo pasienio teritorijoje. Nuo šiol skubios medicininės pagalbos prieinamumas žmonėms pasienyje bus geresnis, abiejų šalių piliečiai gali tikėtis laiku sulaukti pagalbos. Tai padės išgelbėti daugiau gyvybių. 

Bendradarbiavimo sėkmė priklauso ir nuo mūsų pasitikėjimo vieni kitais, įsipareigojimų vykdymo ir visiško įsitraukimo į bendrą veiklą. Turime būti vieningi, nes tik veikdami kartu  užtikrinsime mūsų regiono saugumą ir plėtrą.

Laiku, vieningai ir ryžtingai turime reaguoti į kibernetines, hibridines ir branduolinės saugos problemas. Bendrų politikos krypčių koordinavimas, naujų partnerystės ryšių užmezgimas, atstovavimas bendriems interesams, dalijimasis patirtimi ir mūsų valstybių parlamentų bei vyriausybių veiksmų derinimas  – tai vieni svarbiausių Baltijos Asamblėjos uždavinių.

Tik glaudus Baltijos valstybių sutarimas užtikrina politiškai ir ekonomiškai stiprų regioną. Dirbdami kartu, galime kalbėti garsiai ir ryžtingai, esame labiau girdimi.

Būkime vieningi, kaip ir prieš 100 metų skelbdami bei kurdami mūsų valstybių nepriklausomybes, tegu mūsų balsas sklinda užtikrintai visame pasaulyje.

Siekime kartu.

Dėkoju.