Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

2019 m. rugsėjo 23 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Ponary, Paneriai – trijų skiemenų mirties vardas.

Taip, kaip „gražiausias Vilniaus apylinkių brangakmenis“ buvo paverstas kruvinomis dulkėmis, taip šiandien esame čia ir tylime.

Tylime apie tiesą, kuri trikdo ir sukrečia. Bet ji buvo.

Ne tik čia ir ne tik šiandien. Mes einame, bet „jie“ neina. Jų ateities neliko – tai neteisybė, tai mirtis, neleidusi tęstis ėjimui gyvenimu.

Mačiau spektaklį „Getas“ – ir ten, ir čia tylime vildamiesi suprasti tai, ko negalima suprasti. Skaičiai, įsakymai būti aukomis ir budeliais, čia nebeįvykę gyvenimai.

Suprasti, kas buvo vykdoma su žydų tauta, yra neįmanoma. Kaip ir būti čia. Kaip nepakeliamai sunku matyti vaikų batukus muziejais paverstuose konclageriuose. Kaip ir skaityti paskutinius pasmerktųjų laiškus, kuriuose tiek daug likimo beprasmybės. Vieną tokį, pavadintą „Paskutiniai mano žodžiai“, radau įdėtą savo tėvo knygose. Pacituosiu:

„Mūsų visų neišnaikins, neišžudys. Mūsų liks visose pasaulio šalyse. Mūsų nekaltai pralietas kraujas šauks per dienas ir naktis...“ Pasirašo Samuelis Bėkinas, 1941 m. rugpjūčio 25 diena, Prastavonių kaimas šalia Šeduvos.

Nepakeliamai sunku suprasti, kas dėjosi.

Kas dėjosi čia, Lietuvoje, Vilniuje, Paneriuose, kur gaivaus vėjo kvapą keitė kraujo kvapas, holokaustas buvo toks asmeniškai artimas kiekvienam. Egzekucijos buvo kasdienybėje, kulkų zvimbesys pakeitė paukščių čiulbėjimą miškuose, kur nužmogėjimas ir žiaurumas tada ėmė viršų.

Lenkų rašytojas Juzefas Mackievičius (Józef Mackiewicz), skaudžiai vaizdingai liudijęs Panerių bazę, sakė, kad Katynė ir Paneriai dviejų totalitarinių režimų buvo paversti kruvinomis dėmėmis Rytų Europos žemėlapyje.

Šios dėmės iki šiol gula ant mūsų istorijos sąžinės ir nuvalyti jų nevalia. Tegul sunki žiaurios ir žeminančios žmogiškumą atsakomybės našta mus moko, kaip elgtis šiandien. „Anos Frank dienoraštis“ yra privalomas Vokietijos mokyklose nuo 1965-ųjų.  

Popiežius Pranciškus, pernai viešėdamas Lietuvoje, kalbėjo: „Prisimindami šiuos laikus, prašykime Viešpatį, kad suteiktų mums įžvalgumo dovaną, kad galėtume laiku atpažinti pražūtingas užuomazgas <...>.“ Tai aktualu!

Tegu amžinai žaliuos Pasaulio Tautų teisuolių miškas Jeruzalėje. Amžinai dėkosime ir gerbsime už kiekvieną išgelbėtą gyvybę. Amžinai liksime skolingi tiems, kurių neišgelbėjome.

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio atstovė spaudai

Karolina Frolovienė

Tel. (8 5) 239 6016

El. p. [email protected]