Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo nario R. Šarknicko pranešimas: „Vaikų teisės vėl atidėtos į šalį“

2016 m. gruodžio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Gruodžio 22 d. buvo svarstyti Vaiko teisių apsaugos, Civilinio kodekso bei kitų, su vaiko teisėmis susijusių, įstatymų pakeitimų projektai. „Labai gaila, tačiau projekto priėmimas vėl atidėtas, – pabrėžia Seimo narys Robertas Šarknickas. – Toliau tobulinsime. Tik neaišku, kas prisiims visą atsakomybę už rezultatą, nes Vaiko teisių apsaugos įstatymas – tai Žmogaus teisių komiteto  prerogatyva. Iš esmės visose šalyse jau veikia Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Šią konvenciją Seimas ratifikavo  dar 1995 m. liepos 3 d. Lietuva, prisijungdama prie konvencijos, įsipareigojo užtikrinti vaikams joje numatytas socialines, ekonomines, politines vaikų teises.

Tačiau po dviejų dešimtmečių laukimo, prašymo, įrodinėjimo – Lietuvos pilietinės visuomenės, vaiko teisių nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto,  Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus, Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro, Europos komiteto prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Pasaulio sveikatos organizacijos ir daugelio kitų – Seimo Socialinių reikalų komiteto nariai vėl nepritarė Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisoms dėl smurto formų. „Norisi šaukti garsiai, kas yra su tavimi Lietuva, kodėl kai mūsų tiek nedaug, su daug vaikų, kurie yra iškeliavę ne savo noru į kitą pasaulį, arba sužlugdyti jų gyvenimai“, – klausia Seimo narys.

Praėjo 26 Lietuvos nepriklausomybės metai ir jau 16 metų, kaip Lietuva yra Europos Sąjungos narė, tačiau vis dar manome, kad smurtas prieš vaikus pasireiškia tada, kai vaikas su mėlynėmis ar lūžiais nuvežamas į ligoninę. Kai girti ar sutrikusios psichikos tėvai, ar motinos nužudo vaikus. Tada visi padejuojame, pakeikiame „nieko neveikiančius“ socialinius darbuotojus ir toliau ramiai žiūrime TV šou laidas, kuriose dažnai, beieškant tiesos, pilamos patyčios, grasinimai ir pažeminimai vieni kitiems ant galvų. Tai mato ir mūsų vaikai.

Tačiau smurtas – tai ne tik smūgiai. Smurto prieš motiną stebėjimas ar bėgimas nuo įsisiautėjusio smurtautojo vaikui taip pat yra trauma ir prilyginama smurto patirčiai – tai sugriauna jo saugų pasaulį, o tai baigiasi nepasitikėjimu, gynybiškumu ir agresija kitų žmonių atžvilgiu, potrauminio streso sindromu, blogu mokymusi ir t.t. Patyčios iš tėvų ar mokykloje, gąsdinimai,  nepriežiūra. „Kaip suvokti, jei ne kankinimą, jei 15-mečio vaiko burnoje jau 8 sugedę dantys ir tik 3 dar galima taisyti, o kitus jau tik rauti, šilto maisto nebuvimas, miegojimas ant grindų, numestų patalų krūvos, kai tėvai miega lovose? Tai smurtas prieš vaikus. Taip elgiasi ir šitai patyrę vaikai, panaudodami tai prieš silpnesnius, kurie nuo to labai kenčia ir nedažnai apie tai pasisako, o dar rečiau gauna reikiamą pagalbą,“ – teigia Seimo narys.

Nes vaikai bijo. Jei pasiskųs (taip dažniausiai smurtaujantys tėvai gąsdina), tai juos išveš į vaikų namus. Iki šiol tai vienintelė reali valstybės teikiama pagalba ir paslauga – vaikų patalpinimas į vaikų krizių centrus ar globos įstaigas, savaitines mokyklas-internatus, kur vaikai gali nusiprausti, pavalgyti, bet negali gauti reikalingiausios pagalbos, t.y. psichologinės ar psichoterapinės pagalbos bei šeimos aplinkos, kur galėtų užmegzti saugų emocinį ryšį. Nes jau nepasitiki niekuo. Dėl patirto pažeminimo, skausmo ir siaubo susiformuoja nuolatinis įtarumas ir nepasitikėjimas, žiaurumas ir atstūmimas. Tačiau vaikų namų skaičius mažinamas, o socialinių darbuotojų ir vaikų dienos centrų per mažai. Tai kur pasidėti tiems nelaimėliams, – klausia Seimo narys R. Šarknickas.

Valstybė dabar dažniausiai kovoja su pasekmėmis, bet ne su užvilkintomis priežastimis. Dalis išėjusių iš probleminių šeimų vaikų  gimdo ir, deja, dalis jų vaikų, kaip ir jų motinos, grįžta atgal į vaikų globos namus. Nes tėvai neturi įgūdžių, kaip auginti ir rūpintis savo vaikais. Gimsta vaikai ir jie, kaip ir jų biologiniai tėvai, tampa valstybės išlaikytiniais. Galiausiai, galutinai praradę viltį, tyliai apleidžia šią ašarų pakalnę.

„Niekaip nesuprantu, šalyje vartosi milžiniškos sumos pinigų ir per tiek metų niekaip nesugebama sutvarkyti visos sistemos“, – stebisi Seimo narys.

 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Robertas Šarknickas

Tel.: (8 5) 239 6641, mob. 8 679 53 594

El. p. [email protected]