Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo nario J. Oleko pranešimas: „Černobylio katastrofą turime vertinti kitų atominių nelaimių kontekste“

2017 m. kovo 28 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Šiandien minimos 31-osios Černobylio atominės elektrinės katastrofos metinės, kurių minėjimą Seime rengia Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija ir černobyliečių labdaros fondas „Mūsų krantas“.

Komisijos pirmininkas Juozas Olekas spaudos konferencijoje Seime teigė, kad būtina užtikrinti tolesnę sistemingą pagalbą nuo Černobylio katastrofos nukentėjusiems žmonėms ir jų vaikams, ypatingai susijusią su specializuotų medicininių paslaugų tiekimu. Jis taip pat pabrėžė, kad labai reikalingi nuoseklesni moksliniai medicininiai tyrimai, įvertinantys Černobylio katastrofos pasekmes černobyliečių, jų vaikų ir kitų kartų sveikatai.

1990–1992 metais J. Olekas buvo sveikatos apsaugos ministras, kurio dėka buvo priimtas sprendimas teikti specializuotas sveikatos paslaugas nuo Černobylio likvidavimo nukentėjusiems Lietuvos piliečiams ir jų vaikams. Daugelio tokių specializuotų paslaugų teikimas vėliau buvo nutrauktas, o černobyliečiai tapo dar labiau socialiai ir sveikatos prasme pažeidžiama grupė.

 Černobyliečių labdaros fondo „Mūsų krantai“ prezidentas Anatolijus Zarovskis akcentavo, kad labai svarbu yra „neleisti žmonėms, ypač jaunimui, pamiršti apie Černobylį, nes tie, kurie pamiršta praeitį, neturi ateities“.

Jis apgailestavo, kad černobyliečiams daugiau nebeteikiamos specializuotos sveikatos apsaugos paslaugos, o tokias paslaugas teikusi Sapiegos ligoninė uždaryta 2008 metais. Pasak jo, specializuoti medicininiai tyrimai černobyliečiams (ir jų palikuonims), kaip atskirai grupei, turi būti atliekami įvertinus radiacijos pasekmes, o ne priskiriant juos prie bendrų sveikatos sutrikimų.

Fondo projektų koordinatorė Daina Kristanavičienė papasakojo apie padėtį specializuotame Vaikų centre Santariškėse, kuriame liko tik du darbuotojai, nors tokia (sveikatos ir psichologinė) pagalba černobyliečių atžaloms išlieka aktuali. Ji pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Japonijoje iki šiol ligų diagnozė ir gydymas yra sietina, įvertinus atominių katastrofų Hirošimoje ir Nagasakyje pasekmes.

Fondo prezidento padėjėjas Vytenis Juozas Deimantas taip pat kalbėjo apie mokslinių medicininių tyrimų svarbą, akcentuodamas, kad tai nėra izoliuota Lietuvos problema, bet labai aktuali ir kitose šalyse bei tarptautiniame kontekste, turint galvoje atomines nelaimes Japonijoje, JAV ir kitur. Jo įsitikinimu, Lietuva, turėdama kad ir ribotus resursus, turėtų prisidėti prie tokių tyrimų, naudingų vertinant radiacijos poveikį sveikatai, ne tik tiesiogiai nukentėjusiems, bet ir paveldimumui, darbingumui ir apskritai gyvenimo kokybei.

14 val. Algirdo Mykolo Brazausko salėje (Seimo I rūmai) prasidėjo Černobylio atominės elektrinės avarijos 31-ųjų  metinių minėjimas. Renginio organizatoriai – Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija ir černobyliečių labdaros fondas „Mūsų krantas“. Černobyliečių labdaros fondo „Mūsų krantas“ atstovai neleidžia visuomenei užmiršti šios atominės katastrofos padarinių ir kiekvienais metais organizuoja ne vieną renginį, skirtą Černobylio atominės elektrinės avarijai paminėti. Renginio metu bus įteikti šios organizacijos apdovanojimai.

 

Černobylio atominės elektrinės katastrofa įvyko 1986 m. balandžio 26 d. Ją iš pradžių bandyta nuslėpti. Didžiulis radiacijos debesis pasklido po visą pasaulį. Jis šiek tiek siekė pietinę Lietuvos dalį. Likviduojant avarijos pasekmes žuvo kelios dešimtys žmonių, nuo radiacijos mirė tūkstančiai. Sustabdyti taršos sklaidą ir užkirsti kelią dar didesnei katastrofai bandė tūkstančiai žmonių. Į avarijos vietą vyko ir Lietuvos piliečiai.

Gaisras per savaitę buvo užgesintas. Tačiau į atmosferą įsiveržė nesuskaičiuojamas radioaktyvių dujų kiekis. 30 kilometrų spinduliu nuo sprogimo vietos buvo vykdoma visuotinė evakuacija. Gyvenimas ir lankymasis toje zonoje buvo uždraustas. Gyvuliai, augalai, vanduo,  esantys toje zonoje, paskelbti kenksmingais ir netinkamais vartoti. Netoli elektrinės esančiuose rajonuose žmonės pradėjo mirti nuo kraujo išsiliejimų ir apopleksijos priepuolių.

 

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

Morta Skomantienė

LSDP informacinis centras

Mob. 8 612  01 121, el. p. [email protected]