Seimo nario Kęstučio Bacvinkos pranešimas: „Ekologinis kompensavimas miestų plėtroje idėjos ir praktikos darniai raidai“

2017 m. birželio 2 d. pranešimas žiniasklaidai

2017 gegužės 26 dieną Seimo Europos informacijos biure vyko tarptautinis seminaras „Ekologinis kompensavimas miestų plėtroje: idėjos ir praktikos darniai raidai“. Projekto „Ekologinio kompensavimo suvokimas ir praktikos: miestų infrastruktūros projektai Lietuvoje ir Švedijoje“ (EnCom), finansuoto Lietuvos mokslo tarybos, rezultatus ir gerąsias patirtis pristatė Kauno technologijos universiteto (KTU), Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto, Viešosios politikos ir administravimo instituto (VPAI) tyrėjai Aistė Balžekienė, Audronė Telešienė, Jesperas Personas (Jesper Persson) bei viešnia iš Geteborgo miesto savivaldybės Linea Lundberg (Linnea Lundberg). Seminaro organizatoriai kvietė politikos formuotojus, savivaldybių atstovus, praktikus bei akademinę bendruomenę susipažinti su Švedijoje įgyvendinamomis ekologinio kompensavimo miestuose gerosiomis praktikomis bei diskutuoti kaip ir kokie ekologinio kompensavimo principai tiktų Lietuvos miestams, siekiant subalansuotos urbanistinės plėtros.

KTU VPAI mokslininkė doc. dr. A. Balžekienė pristatė pagrindines projekto idėjas, kuriomis siekiama stiprinti darnaus vystymosi principus, įgyvendinant miestų planavimo procesą, sudarant sąlygas įsisavinti geriausias tarptautines praktikas, susijusias su ekologinio kompensavimo idėja. Ekologinio kompensavimo koncepcija apima žalos aplinkai vengimą, minimizavimą, pažeistos bioįvairovės atkūrimą ir atstatymą. Pranešime buvo akcentuota būtinybė paisyti ekologinio kompensavimo principų, ypač dabartinėje miestų plėtroje, kurie teigia, kad pažeistus gamtinius resursus privaloma kompensuoti kitais gamtiniais resursais, o ne pinigais. Todėl, buvo pristatyti ir poveikio sušvelninimo hierarchijos (angl. mitigation hierarhy) principai, kuriais remiantis turi būti planuojama, kokiais būdais ir priemonėmis bus atlyginama žala gamtai, patiriama dėl miestuose vystomų infrastruktūrinių projektų.

KTU vyresnysis mokslo darbuotojas J. Personas savo pranešime susirinkusiems pristatė pagrindinius ekologinio kompensavimo klausimus. Pranešėjas pabrėžė, kad, vykdant miestų plėtrą, daroma žala yra neišvengiama, tačiau ją įmanoma subalansuoti.  J. Personas pasakojo kodėl ir kaip kompensuoti aplinkai padarytą žalą. Mokslo darbuotojas taip pat atkreipė dėmesį, jog ne ką mažiau svarbu puoselėti ne tik saugomas teritorijas, bet ir kasdieninę aplinką. Aptartos pagrindinės Europos Sąjungos (ES) įstatyminės nuostatos, būtinybė išsaugoti biologinę įvairovę, pristatytos ekologinio kompensavimo būtinybė ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu, akcentuoti moraliniai ir etiniai ekologinio kompensavimo argumentai.

L. Lundberg, Geteborgo miesto savivaldybės projektų vadovė, pateikė miesto plėtros ekologinio kompensavimo gerosios praktikos pavyzdžius. Akcentuota, kad Geteborgas – vienas sparčiausiai augančių Švedijos miestų, ne tik remiasi nacionaliniais Švedijos įstatymais, bet kartu turi ir regionines miesto plėtros taisykles, kurios paremtos ekologinio kompensavimo idėjomis. Pristatytas Švedijoje taikomas miestų plėtros planavimo procesas, paremtas išsamiu tyrimu, atsižvelgiant į įvairius aspektus (šešėliai, triukšmas, lietaus vanduo ir t.t.), galimybių viso to išvengti įvertinimu ir kompensacinio modelio aptarimu.

Doc. dr. A. Telešienė savo pranešime siekė atskleisti, kokias ekologinio kompensavimo gaires galėtų taikyti Lietuvos miestai. Pranešimo metu pristatyta tyrimo metu surinkta informacija, aptarti tokie miestų infrastruktūros projektų ir kompensavimo pavyzdžiai kaip: vakarinis Vilniaus aplinkkelis, Šiaulių miesto centrinis parkas, Hisingeno parkas (Švedija). Pristatyti atliktos turinio analizės rezultatai, kurie atskleidžia, jog dažniausiai minimi objektai kompensavimui yra: gyvūnija ir augalija, kraštovaizdis ir peizažas. Pateiktos rekomendacijos Lietuvos savivaldybėms – atnaujinti arba parengti eko-topų (ekologinių vertybių inventorius) ir socio-topų žemėlapius, sudaryti miesto plėtros prioritetus, aptartos visuomenės dalyvavimo, diskutuojant dėl žalos gamtai atlyginimo, bei visuomenės įtraukimo problemos Lietuvoje vystomuose projektuose. Doc. dr. A. Telešienė taip pat pabrėžė, kad, įdiegus ekologinio kompensavimo tvarką, nustačius, ką, kaip ir kada reikia kompensuoti bei kas turėtų priimti sprendimus, galima sukurti vertę savivaldybėms – didinti aplinkos kokybę, ekosistemų gyvybingumą, bioįvairovės išsaugojimą, pasirengti naujiems ES  reguliavimo dokumentams ir kurti vertę, planuojant ir vykdant ES finansuojamus projektus.

Seminarą apibendrino diskusija „Ar reikia Lietuvai ekologinio kompensavimo gairių“. Diskusijoje, kurią moderavo A. Balžekienė, dalyvavo: Sigitas Algis Davenis (Lietuvos arboristikos centras), Janina Gadliauskienė (Lietuvos žaliųjų judėjimas), Antanas Labanauskas (Varėnos r. sav.), A. Telešienė (KTU VPAI). Diskusijos metu aptarti klausimai: „Ar Lietuvai reikalingas ekologinis kompensavimas ir jei taip kokius principus turėtumėme taikyti?“; „Ar dažnai vystant miesto plėtros projektus kalbama apie žalą aplinkai ir jos kompensavimą?“; „Ar egzistuoja skirtumai tarp Lietuvos didžiųjų miestų ir regionų plėtros atsižvelgiant į ekologinį kompensavimą?“; „Ar svarbu įtraukti NVO į miestų vystymo procesus?“. Taip pat aptarti Lietuvos savivaldybių gerieji pavyzdžiai.

Seimo narys

Kęstutis Bacvinka

Mob. 8 668 42298