Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo TS-LKD frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio pranešimas: „TS-LKD linksta nepalaikyti kitų metų biudžeto“

2017 m. spalio 19 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija šiandien svarstė pirminį  2018 m. šalies biudžeto projektą ir sutarė kol kas jo nepalaikyti, nes nemato tų reformų, kurias Lietuvos žmonėms pažadėjo Vyriausybė.

„Premjeras ir finansų ministras tarsi kokią mantrą kartoja, kad kitų metų biudžetas bus perteklinis bei orientuotas į socialinės atskirties ir skurdo mažinimą. Tačiau brėžiama komunikacinė linija ir realybė skiriasi. Netiesa, kad kitų metų valstybės biudžetas bus perteklinis. Jis vis dar lieka deficitinis. Tą visai neseniai akcentavo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo tarpu nuo Vyriausybės narių kartojamų šūkių, kuriais bandoma pridengti tikrąją situaciją, biudžetas netampa nei gausesnis, nei jautresnis“, – pažymėjo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.  

TS-LKD iš esmės netenkina tai, kad biudžete nėra aiškios struktūros, biudžeto susiejimo su svarbiomis viešojo gyvenimo reformomis, kurias žadėjo Ministras Pirmininkas.

„Kur dingo žadėtos švietimo, mokesčių ir pensijų reformos? Kodėl joms reikiamų lėšų nematome biudžete? Ar reformų jau atsisakoma ir pripažįstama, kad ši Vyriausybė nebeturi daugumos, palaikymo Seime? Aišku tik viena – tai yra reformų atsisakymo biudžetas, kuris žymi Vyriausybės ir premjero ambicijų pabaigą, – sakė G. Landsbergis. – Matau, kad biudžeto projekte tiesiog vadovaujamasi principu: padalinti visiems po truputį. Toks požiūris mums nepriimtinas. TS-LKD frakcija pasisako už  įsisenėjusių problemų sprendimą iš esmės. Pavyzdžiui, dabartinis pensijų kėlimas nėra šios Vyriausybės nuopelnas, o automatinis procesas, susijęs su praeitais metais įtvirtinu pensijų indeksavimu. Tačiau šitas pensijų kėlimas nespręs didžiausios pensininkų  problemos – jis nemažins atskirties. Yra per daug žmonių, kurių pensijos net nesiekia 273 eurų vidurkio, todėl kai Vyriausybė indeksuodama žada pakelti pensijas 7 proc., tai tas asmuo, kurio pensija yra 600 eurų, gaus papildomai 42 eurus, o tas, kurio pensija vos 100, – varganus 7.  Ar tai yra socialiai jautrus požiūris? Ne, nes atskirtis tarp pensininkų visiškai nemažės ir toks garsiai skelbiamas pensijų padidinimas, esant aukštai infliacijai, nereikš, kad Vyriausybė labai stipriai pagerins mūsų pensininkų situaciją. Tai tereikš, kad Vyriausybė dar vienerius metus palaikys pensininkus esamoje atskirties būsenoje“.

Pasak G. Landsbergio, reikia ieškoti būdų ne tik kaip pensijas padidinti vidutiniškai, o kaip visiems pensininkams pridėti bent jau 20 eurų, kad skurdžiau gyvenantys tikrai pajaustų prieaugį. 

„Pensijos tėra pavyzdys, kaip šiam biudžetui iš tikrųjų stinga socialinio jautrumo, nors Vyriausybė ir kartoja tą jautrumo mantrą. Tikrasis socialinis jautrumas prasideda tada, kai bandoma problemas spręsti iš esmės, kai vykdomos struktūrinės reformos. Man keista, kad premjeras apie reformas kalba vis mažiau ir mažiau. Kad nebėra to užsidegimo ieškoti reformoms plataus sutarimo Seime. Mes sutarimui esame visados pasiruošę, bet iš gerbiamo Ministro Pirmininko noro daryti kažką tikrai rimto, jau nebejaučiame“, – teigia Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas.

G. Landsbergis pažymi, kad TS-LKD frakcijos nariai turės daug pastabų dėl papildomo NPD atsisakymo už vaikus, sveikatos apsaugos biudžeto ir kitų sričių. Teiks savo pasiūlymus ir korekcijas biudžetui. Kaip pozityvų aspektą šiame projekte TS-LKD frakcija išskiria tai, kad yra didinamas gynybos finansavimas ir Lietuva pagaliau pasieks 2 proc. nuo BVP įsipareigojimą. Tikimasi, kad gynybos finansavimas ir toliau nuosekliai augs pagal partijų susitarimą ir įsipareigojimą NATO partneriams bei visuomenei, 2020 m. sieks jau 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. 

Pozityviai biudžeto projekte G. Landsbergis vertina ir tai, kad Vyriausybė pagaliau pripažino savo klaidą ir nusprendė palikti 9 proc. PVM lengvatą šildymui: „Kovojome, kad Vyriausybė nedidintų šildymo kainų ir paliktų 9 proc. lengvatinį PVM tarifą. Tai ir padaryta. Džiaugiamės tokiu apsisprendimu ir liepos mėn. tarp mūsų ir valstiečių pasirašyto susitarimo vykdymu“.  

Artimiausiomis savaitėmis vyks kitų metų biudžeto projekto svarstymas komitetuose, dar kartą jį atskirai analizuos ir TS-LKD frakcija. Galutinė frakcijos pozicija dėl biudžeto bus priimta, kai Vyriausybė Seimui pateiks pakoreguotą kitų metų biudžeto projektą.

 

Kontaktams:

Seimo TS–LKD frakcijos

Viešųjų ryšių grupė

Tel. (8 5)  239 6506

El. p. [email protected]

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2017-10-19 14:25
   Rūta Mensonaitė