Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pranešimas: „Seime siūloma pagaliau suteikti realią pagalbą nevaisingoms poroms“

2017 m. spalio 25 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį užregistravo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma naikinti draudimus ir prievoles poroms dėl „amžinojo“ embrionų saugojimo, skatinti embrionų donorystę ir valstybei pagaliau prisiimti atsakomybę kompensuojant nevaisingumo gydymą.

„Tikslas yra sukurti ne dogmomis, o mokslu, medicinine praktika ir racionalumu paremtą lytinių ląstelių ir embrionų saugojimo ir donorystės sistemą, skatinti nevaisingas poras naudotis pažangiais nevaisingumo gydymo metodais, garantuoti valstybės finansinę pagalbą ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos demografinės padėties gerinimo“, – sako parlamentarė V. Čmilytė-Nielsen.

Šiandien Lietuvoje gyvena apie 50 tūkst. nevaisingų porų. Daliai jų pagalbinio apvaisinimo procedūra – vienintelė galimybė susilaukti vaiko.  Tačiau 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nenumato realaus valstybės vaidmens šiame procese, visų pirma finansinio prisidėjimo, nevaisingumo gydymo, pagalbinio apvaisinimo, embrionų tyrimų ir saugojimo procese. Nors daugelis procedūrų ne tik yra brangios, tačiau ir skausmingos. Valstybė nekompensuoja nevaisingumo gydymo iki paties vaiko gimimo, o apsiriboja tik epizodiniu prisidėjimu, todėl visa finansinė našta krenta ant poros pečių.

Dėl šių priežasčių šiandien Lietuvoje realiai nėra nei lytinių ląstelių, nei embrionų donorų. Įstatymo projekte pabrėžiama, kad žmonėms turėtų būti pasiūlytos alternatyvos, kaip jie galėtų pasielgti su nepanaudotais embrionais. Remiantis užsienio šalių patirtimi, embrionai gali būti donuojami kitoms poroms, atiduodami moksliniams tyrimams arba priimamas sprendimas nutraukti jų saugojimą po 10 metų, su galimybe tėvams saugojimą pratęsti.

Įstatymo projektas parengtas ir įregistruotas po birželio 19 d. vykusios konferencijos „Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje: kur esame ir ko siekiame?“, kurioje dalyvavo Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro ir Akušerijos ir ginekologijos centro, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, Vaisingumo asociacijos bei Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE) atstovai ir vieningai priėmė rezoliuciją, kuria Seimą, Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją paragino spręsti „amžino“ embrionų saugojimo problemą ir embrionų donorystės klausimus, tobulinti nevaisingumo gydymo kompensavimą, įtvirtinti su lytinių ląstelių ir embrionų donavimu susijusių išlaidų kompensavimo galimybę bei atlyginimą donorams.

Įstatymo projektą Seimas svarstys lapkričio 9 d.

 

 

Daugiau informacijos:

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė

Žmogaus teisių komiteto narė

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Mob. 8 612 57 339, el. p. [email protected]

 

 

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK)

Santaros vaisingumo centro vyresnioji gydytoja embriologė

M. Dr. Živilė Gudlevičienė

Mob. 8 686 82 417, el. p. [email protected]