Seimo nario G. Landsbergio pranešimas: parlamentaras Seimą ragina atskleisti tikrąsias 2008–2012 m. ekonominės krizės aplinkybes

2017 m. lapkričio 6 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo valdančiosios daugumos atstovams inicijuojant tyrimą dėl 2009–2012 m. vykdytos Lietuvos finansų politikos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis siūlo papildyti tyrimo apimtį naujais klausimais ir atskleisti tas aplinkybes, kurios stipriai prisidėjo prie tuomečio šalies ekonomikos nuosmukio bei lėmė vykdytą finansų politiką. 

„Nors valdančiųjų valstiečių ir socialdemokratų-darbiečių siūlomą komisiją vertinu gana skeptiškai, tačiau jei jau tokios iniciatyvos imamasi, siūlau tai padaryti tikrai skaidriai, objektyviai ir išsamiai. Turime laikinosios komisijos nutarimą papildyti rimtais klausimais, kurie leistų pagaliau atskleisti, kodėl Lietuva pasitiko 2008–2012 m. krizę visiškai jai nepasiruošusi, o tuometinė socialdemokratų valdžia ne tik ignoravo ekonomikos lėtėjimo signalus, bet ir slėpė informaciją nuo visuomenės. Juk tai ir jų veiksmai lėmė tiek milžinišką finansavimo poreikį 2009–2010 metais, tiek būtinybę daryti skubius sprendimus, siekiant vykdyti bent dalį prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Jeigu valdantieji yra drąsūs tirti to meto ekonomikos procesus ir nori tikrai rimto tyrimo, o ne tik politinio šou, tikiu, kad įtrauks mūsų siūlomus esminius klausimus“, – teigia G. Landsbergis.

Tyrimą siūloma papildyti šiais klausimais:

16) Dėl kieno veiklos ar neveikimo Lietuva neteko galimybės nuo 2007 metų tapti euro zonos nare, kas būtų gerokai sumažinę jos jautrumą pasaulinės finansų krizės pasekmėms, kadangi būtų eliminuotas nacionalinės valiutos devalvavimo rizikos veiksnys, lėmęs rizikos priedų šuolį ir staigų kredito prieaugio lėtėjimą? Slovakijos, tapusios euro zonos nare nuo 2009 metų, pavyzdys parodo, kad maža, atvira, daug eksportuojanti ekonomika nebuvo taip paveikta rizikos priedų šuolio, kaip Baltijos šalys.

17) Dėl kieno veiklos ar neveikimo nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą Lietuva laikėsi prociklinės biudžeto politikos ir nesugebėjo sukaupti adekvačių fiskalinių rezervų, kuriuos sugebėjo sukaupti Estija? 

18) Dėl kieno veiklos ar neveikimo 2008 metais susidarė didelis viešųjų finansų struktūrinis deficitas, lėmęs didžiąją dalį staigiai išaugusio skolinimosi prieaugio 2009 metais, kai dėl ekonomikos susitraukimo išnyko ūkio kaitimo generuotos pajamos? Kieno sprendimais 2008 metais buvo paskirstytas sukauptas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervas ir kiti rezervai, kurie turėjo būti naudojami ekonomikos nuosmukio metu?

19) Kodėl ir kieno buvo nuo visuomenės ir politikų slepiama informacija apie padidėjusias ūkio rizikas, būtinybę sukaupti perteklių 2008 metais, o taip pat apie prognozuojamą recesiją 2009 metais?

20) Dėl kieno veiklos ar neveikimo buvo neįvykdyta 2008 metų skolinimosi programa, tokiu būdu sukeliant riziką neatsiskaitymams ir būtinybę sekvestruoti išlaidas 2008 metų pabaigoje? Kodėl matant likvidumui keliamas rizikas ir ūkio lėtėjimo, galinčio baigtis staigiu nusileidimu, ženklus tuo metu nebuvo kreiptasi į tarptautines organizacijas finansinės paramos?

21) Dėl kieno veiklos ar neveikimo Lietuva neturėjo galimybės pasinaudoti Tarptautinio valiutos fondo numatyta lanksčiąja kredito linija (flexible credit line (FCL)), nes neatitiko reikalavimų, keliamų siekiant pasinaudoti šiuo skolinimosi instrumentu?

Daugiau informacijos:

Seimo TS–LKD frakcijos

Viešųjų ryšių grupė

Tel. (8 5) 239 6514, el. p. tsfrakcija@lrs.lt