Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo narių A. Kubiliaus ir D. Kreivio pranešimas: „Valstybės ir savivaldybių prievolę rūpintis regionų centrų ekonomine plėtra būtina nustatyti įstatymu“

2018 m. sausio 18 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo nariai Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys įregistravo Lietuvos Respublikos Regionų ekonominės plėtros įstatymo projektą, kuriuo siekiama įstatymo lygiu nustatyti Vyriausybės prievolę kartu su savivaldybėmis rūpintis prioritetinių regionų centrų sparčia ekonomine plėtra, tam kad ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp kelių didžiųjų miestų ir nutolusių regionų nustotų augti.

Projektų iniciatorių įsitikinimu, tam reikia iš esmės pakeisti visą regioninės politikos sampratą, ir nuo ligšiolinės regionų atsilikimo kompensacinės politikos pereiti prie prioritetinių regioninių pramonės centrų ekonominio potencialo auginimo politikos. Todėl įstatymu siūloma apibrėžti visą tokios naujos ekonominės politikos kūrimo ir įgyvendinimo sistemos institucinę ir priemonių architektūrą.

Pasak vieno iš projekto rengėjų Andriaus Kubiliaus, šis įstatymo projektas atsirado kaip nuoseklios pastarųjų penkerių metų tęstinės konservatorių politikos produktas. Dar 2013 m. patvirtinus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šešėlinę vyriausybę, kurioje Agnė Bilotaitė buvo paskirta regionų plėtros ministre, vienu iš svarbiausių politikos tikslų paskelbtas siekis sugražinti į provincijos regionus ekonominį augimą. Taip 2014 m. Seime atsirado A. Bilotaitės ir A. Kubiliaus parengta Lietuvos ekonominio vystymo ir regioninės plėtros įstatymo koncepcija, kuriai, deja, socialdemokratų dominuojamas Seimas ir Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė nepritarė.

Vėliau koncepcijos nuostatos gulė į TS-LKD 2016 m. parengtą išsamią rinkimų programą „Naujas planas Lietuvai“, kurioje regionų ekonominei plėtrai yra skirta ypač daug dėmesio.

„Per visus šiuos metus esmines nuostatas išsamiai diskutavome su savivaldos, regionų ir verslo lyderiais, taip pat su potencialiais investuotojais. Todėl šiandien galime drąsiai tvirtinti – Lietuvai toks įstatymas yra būtinas, nes tik taip galime žengti svarbų praktinį žingsnį nuo pareiškimų, programų, strategijų ir baltųjų knygų tikros ir efektyvios regionų ekonominės plėtros politikos link. O jos Lietuvai žūtbūt reikia“, – sakė vienas iš įstatymo projekto autorių Seimo narys A. Kubilius.

Seimo narys Dainius Kreivys priminė, kad kartu su Andriumi Kubiliumi jie nesenai parengė ir įregistravo kitą Lietuvos ekonominei plėtrai svarbų įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos Prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projektą. D. Kreivys pabrėžė:

„Dabar parengėme ir įregistruojame antrąjį labai svarbų to paties ekonominės plėtros paketo įstatymo projektą. Šį kartą skirtą regionų ekonominei plėtrai. Lietuvai reikia modernios ekonominės politikos, nes nebeužtenka vien tų rinkos ekonomikos ir konvergencijos faktorių, kurie iki šiol lėmė mūsų ekonomikos augimą. Be naujos industrinės Lietuvos politikos, jos aiškių prioritetų, jos strateginio dėmesio aukštosioms technologijoms ir provincijos ekonominei plėtrai mes vis gyliau klimpsime vidutinių pajamų spąstuose ir nebesugebėsime artėti prie Vokietijos ar Švedijos išsivystymo lygio. O toks ekonominis sąstingis Lietuvai bus ypač pavojingas, nes ir toliau tęsis didelė emigracija, nuo kurios ypač kenčia vargstanti Lietuvos provincija.“

TS-LKD frakcijos atstovai pradėjo ir tęsia konsultacijas su Vyriausybe ir valdančiąją koalicija, su verslu, investuotojais ir savivaldybėmis, būdami įsitikinę, kad dėl tokios politikos privaloma susitarti.

„Džiaugiamės, kad Vyriausybėje girdi mūsų pasiūlymus ir idėjas, įsiklauso į mūsų kritines pastabas. Vien todėl Vyriausybės rengiamos Regionų politikos „Baltosios knygos“ paskutinis variantas yra racionalesnis nei pirmieji projektai. Tačiau iš savo kartais ir skausmingos patirties galime tik pakartoti: pareiškimai, deklaracijos, koncepcijos, baltosios knygos nepakeičia realios, valstybės įgyvendinamos politikos. Tokią politikos kaitą realizuoja tik įstatymai. Esame įsitikinę, kad Lietuvos ekonominei politikai reikia esminės kaitos. Airija 1980-ųjų pabaigoje realizavo tokią pačią radikalią ekonominės politikos kaitą ir pademonstravo „airių tigro šuolį“. Airija iš Europos ekonominės atsilikėlės per 15 metų išsiveržė į Europos ekonomines lyderes. Šiandien Lietuvai reikia įstatyminio pamato „lietuviškam tigro šuoliui“. Abu mūsų parengti įstatymų projektai tam ir yra skirti. Belieka dėl jų susitarti. O tai reiškia: susitarti dėl Lietuvos“, – pažymėjo A. Kubilius.

 

Regionų ekonominės plėtros įstatymo projekte numatoma:

• Išskirti 12 prioritetinių regionų ekonominės plėtros centrų. Įtraukti tradicinius regioninius pramonės centrus (įskaitant didmiesčius), kuriuose yra plėtojami aukštųjų technologijų slėniai, laisvosios ekonominės zonos ar pramonės parkai, o taip pat tradicinius pramonės miestus, kuriuose yra išplėtota pramonės gamyba. Tokiais prioritetiniais regionų ekonominės plėtros centrais siūloma laikyti šiuos miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Telšius, Tauragę, Uteną, Mažeikius, Ukmergę.

• Už regionų ekonominės plėtros strategijos įgyvendinimą bus atsakinga Ūkio ministerija ir prie jos įsteigta Regionų ekonominės plėtros agentūra.

• Išskirtuose prioritetiniuose regionų ekonominės plėtros centruose turėtų būti telkiami sukoncentruoti administraciniai, finansiniai, infrastruktūriniai, švietimo ir profesinio parengimo, žmogiškieji ištekliai reikalingi tam, kad į šiuos centrus žymiai intensyviau būtų pritraukiamos investicijos, taip pat ir užsienio, taip siekiant, kad čia kurtųsi naujos patrauklios darbo vietos.

• Kiekvienas prioritetinis regioninis ekonominės plėtros centras turės patvirtintą ekonominės plėtros strategiją, kuri turės numatyti tokio centro ekonominės plėtros specializaciją, kokie tikslai yra keliami tokio centro ekonominei plėtrai ir kokios ekonominės plėtros priemonės turi būti centre įgyvendinamos. Taip pat tokia strategija turės numatyti, kokia infrastruktūra turi būti regione plėtojama ir kaip regione turi būti telkiami žmogiškieji ištekliai bei ugdomos jų reikalingos profesinės kvalifikacijos, tam kad galėtų būti realizuojama  prioritetinio centro ekonominė plėtra.

•  „Investuok Lietuvoje“ agentūra privalės įsteigti padalinius kiekviename iš išskirtų prioritetinių centrų, taip pat ši agentūra bus įpareigota steigti savo padalinius Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijos šalyse, kur išnaudojant čia veikiančių lietuvių bendruomenių potencialą būtų imtasi žymiai intensyviau ieškoti potencialių gamybinių ir paslaugų įmonių investicijų, kurios galėtų būti pritrauktos į prioritetinius regionų centrus.

• Ūkio ministerija turės parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei programą „Prisijunk prie Lietuvos“, kurios nuostatos atitiktų Airijoje įgyvendinamą analogišką programą. Ši programa turi numatyti, kad asmeniui, kuriam pavyksta į Lietuvą pritraukti naujas darbo vietas sukuriančią bendrovę, bus mokama mažiausiai 1500 eurų premiją už vieną sukurtą darbo vietą, bet ne daugiau kaip 150 tūkst. eurų ir tik tuo atveju, jeigu darbo vieta išsaugoma daugiau nei dvejus metus.

• Lietuvoje turės būti įsteigtas Lietuvos strateginių investicijų fondas, kuris, be kitų strateginių valstybės ekonominės plėtros programų, turės finansuoti ir svarbiausias regionų ekonominės plėtros politikos priemones.

• Vyriausybės privalės parengti ir įgyvendinti tokias mokestinės politikos priemones, kurios motyvuotų prioritetinių centrų savivaldybes rūpintis ekonomine plėtra ir naujų darbų vietų kūrimu, už tai paliekant jose su naujomis darbo vietomis papildomai gaunamas mokestines pajamas bei skiriant tokio pat dydžio papildomų dotacijų „premijas“ iš valstybės biudžeto.

• Numatytos priemonės, kokias turi parengti ir įgyvendinti Vyriausybė, kad prioritetiniuose regionų centruose būtų efektyviai parengiama kvalifikuota darbo jėga. Taip pat, kad būtų sutvarkyta patogi ir pigi viešojo transporto susisiekimo programa tarp prioritetinių regionų centrų ir toliau nutolusių mažesnių regiono miestelių ir kaimų, kad dirbantieji galėtų lengvai pasiekti savo darbo vietas.

• Vyriausybė įpareigota parengti specialią Paramos jauniems profesionalams įsigyti pirmąjį būstą programą, kuri padėtų pritraukti ir išlaikyti regionuose jaunų profesionalų šeimas.

• Ūkio ministerija kartu su „Investuok Lietuvoje“ agentūra turi įgyvendinti programą „Sugrįžtanti Lietuva“, skirtą talentų susigražinimui į prioritetinius regionų centrus.

• Aiškūs rodikliai, kurių turi būti siekiama: iki 2025 metų pasiekti, kad vidutinis atlyginimas prioritetinių regionų centruose nesiskirtų daugiau kaip 15 procentų, o juose, neįtraukiant didžiųjų miestų, sukuriama bendrojo vidaus produkto vertė išaugtų ne mažiau kaip 2 kartus; taip pat pasiekti, kad nedarbas mažesniųjų miestų savivaldybėse 2025 metais neviršytų 115 proc. vidutinio šalies nedarbo lygio.

 

Daugiau informacijos:

Seimo TS-LKD frakcijos

Viešųjų ryšių grupė

Tel. (8 5) 239 6506

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2018-01-18 10:27
   Monika Kutkaitytė