Seimo narės A. Kubilienės pranešimas: „Privalome pasiruošti glaudesniam sveikatos ir krašto apsaugos sistemų bendradarbiavimui krizių ir karo padėties sąlygomis“

2018 m. kovo 29 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės iniciatyva prasidėjo diskusijos dėl sveikatos ir krašto apsaugos sistemų bendradarbiavimo krizių ir karo padėties sąlygomis.

„Iškilus rimtai krizei ar paskelbus karo padėtį nebebus laiko ruoštis skirtingų sistemų sąveikai. Todėl jau dabar privalome imtis konkrečių veiksmų, planuojant Lietuvos sveikatos ir krašto apsaugos sistemų bendrą darbą sudėtingų sąlygų atveju. Aiškėja, jog tam reikalingas ne tik bendras nusiteikimas, bet ir kai kurie teisės aktų pakeitimai, vidinės organizacijų tvarkos pakeitimai, mokymai, praktiniai patikrinimai“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

Pasitarime dalyvavusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, darni sveikatos ir krašto apsaugos sistemų partnerystė yra svarbi įvairių krizių situacijų atveju, siekiant užtikrinti, kad laiku būtų suteiktos visos kitos reikiamos paslaugos. „Krizinėms situacijoms turime būti pasiruošę visada, juk negalima tiksliai nuspėti nei stichinių ir pramoninių nelaimių, ekstremalių situacijų. Buvimas nuolat pasirengus leidžia užtikrinti, kad, pavyzdžiui, esant cheminiam užterštumui, potvyniams, gamyklų, geležinkelių, magistralių ar kitoms masinėms avarijoms būtų operatyviai reaguojama“, – sakė ministras A. Veryga.

Susitarimo metu sutarta kartu dirbti kuriant tvarką, aprašančią sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vadovavimo, koordinavimo ir kontrolės mechanizmą tarp civilinių ir karinių institucijų karo atveju, personalo pasirengimą, taip pat atsargų kaupimą.

Šiuo metu susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai sveikatos priežiūros organizavimą koordinuotų SAM, veiktų Ekstremalių situacijų operacijų centras (ESOC). Kariuomenėje tokiu atveju būtų aktyvuojamas Medicinos operacijų centras, kuris būtų integruotas į bendrąjį karinės operacijos valdymą. Artimiausiu metu planuojama tikslinti ESOC veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nustatant aiškias jo funkcijas ginkluoto konflikto atveju, sąveiką su karinėmis struktūromis. Tai sudarytų sąlygas sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimui veikti nedelsiant, taip pat medicinos išteklių valdymą, sužeistųjų srautų bei gydymo koordinavimą.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, karinėje aplinkoje vykdoma medicinos taktika, priemonės ir metodikos turi savų ypatumų – nuo gydymo metodikos iki reikalavimų sužeistųjų pervežimui, todėl reikalinga tai įteisinti ir reglamentuoti mūsų sveikatos apsaugos sistemos rėmuose. Ministro vertinimu, vienas kertinių klausimų – medicinos personalo pasirengimas ir rezervas, nes krizės atveju jų reikėtų gerokai daugiau, ir tam reikalinga nuspręsti, kaip bus rengiamas ir kokiu būdu bus sukauptas medicinos personalo rezervas karinio konflikto atveju.

Daugiau informacijos:

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė

Asta Kubilienė, mob. 8 668 42680