Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo LVŽS frakcijos nario R. Šarknicko pranešimas: „Vaikų (ne)diferencijavimas dvigubos pilietybės atžvilgiu, arba Panaikinti nelygybę „kitiems“ vaikams“

2018 m. kovo 30 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Visuomenėje nuolat prašoma, netgi reikalaujama, pripažinti ir neskirstyti vaikų, kurie yra gimę šeimoje, o kurie yra įvaikinti. Šiems vaikams turi būti suteiktos tokios pačios teisės, pareigos, sąlygos kaip ir kitiems vaikams. Visgi negalima to prašyti visuomenės, jei patys įstatymai įtvirtina tokių vaikų diferencijavimą jų teisių atžvilgiu.

Nors Lietuvos Respublikoje dviguba pilietybė yra negalima, tačiau įstatymai nustato tam tikras šio draudimo išimtis. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas reglamentuoja atvejus, kai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, asmuo gali turėti dvigubą pilietybę. Vienas tokių atvejų yra vaikas, kuris gimė mišrioje šeimoje (t. y. šeimoje, kurioje vienas tėvų turi Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitas – užsienio valstybės pilietybę) ir dėl to jis įgijo dvigubą pilietybę. Remiantis Pilietybės įstatymo 7 str. 1 p. šis vaikas dvigubą pilietybę turi teisę išlaikyti visą gyvenimą, jeigu pats, savo noru, kurios nors vienos iš jų neatsisakys. To paties įstatymo 7 str. 6 ir 7 punktai nustato, kad tais atvejais, kai vaikas yra įvaikinamas ir dėl to įgyja dvigubą pilietybę, teisė į dvigubą pilietybę jam galioja tik iki jam sukaks 21 metai, o vėliau šis turės pasirinkti – Lietuvos ar kitos valstybės piliečiu jam būti. Nepaisant visko, įstatyme nėra reglamentuojamas atvejis, kai vaiką įsivaikina jau minėta mišri šeima. Tokiais atvejais vaikui, įvaikinamam mišrios šeimos, yra taikomas 7 str. 7 p., o tai iš esmės yra ydingas teisės akto taikymas, kadangi, remiantis teisės nuostatų aiškinimo metodologija, minėtas punktas yra (privalo) būti taikomas išimtinai tik tais atvejais, kai vaiką įsivaikina kitos valstybės piliečiai arba vienas pilietis, bet ne mišri šeima, kurioje yra Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo. Štai čia atsiskleidžia įstatyme vyraujantis teisinis neapibrėžtumas ir aiškumo principo trūkumas, taip pat susiduriama su situacija, kai mišrioje šeimoje gimusiam vaikui bei mišrios šeimos įvaikintam vaikui yra taikomi skirtingi standartai – pirmuoju atveju vaikas dvigubą pilietybę turės visą gyvenimą, antruoju, tai iš esmės irgi prilygintina gimimui, tik iki 21 metų. Atsižvelgiant į tai, kad yra praktiškai neįmanoma atsisakyti kai kurių valstybių pilietybės (pvz., JAV), susiduriama su situacija, kai vaikas, kurio vienas iš tėvų yra lietuvis, sulaukęs 21 metų privalo atsisakyti Lietuvos pilietybės, nors galbūt jo bendraamžis toje pačioje klasėje, gimęs mišrioje šeimoje, dvigubą pilietybę išlaikys visą gyvenimą.

Esant tokiam nelygiam reglamentavimui, 2018 m. sausio 25 d. pateikiau Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1639, kuriame siekiu papildyti Pilietybės įstatymo 7 str. nauja dvigubos pilietybės draudimo išimtimi, t. y. 11 punktu, kuris nustato, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmuo, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki tol, kol jam sukako 18 metų, įvaikino Lietuvos Respublikos pilietis kartu su kitos valstybės piliečiu ir dėl to jis įgijo Lietuvos bei kitos valstybės pilietybę. Tokiu projektu būtų suvienodintos mišrioje šeimoje gimusių ir mišrios šeimos įvaikintų vaikų teisės dvigubos pilietybės atžvilgiu. Rengiant šį įstatymo projektą buvo aktyviai dirbama su užsienio lietuviais, atlikta išsami ir sisteminė teisinės bazės analizė bei vertinimas ir prieita pagrįstų išvadų dėl reikalingumo tobulinti įstatymą.

Įstatymo projektą svarstant Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje buvo nutarta, kad įstatymą reikia tobulinti dėl galimos Pilietybės įstatymo 7 str. punktų kolizijos. 2018 m. kovo 14 d. komiteto posėdyje buvo nuspręsta visiems įvaikinamiems vaikams, kurie įvaikinimo momentu įgyja dvigubą pilietybę, leisti ją pasilikti visą gyvenimą.

Pilietybės įstatymo projektas šiuo metu yra registruotas ir laukia savo pateikimo Seimo plenariniame posėdyje. Belieka tikėtis, kad greitu metu įvaikintų ir šeimoje gimusių vaikų teisės dvigubos pilietybės atžvilgiu bus suvienodintos ir tokiu būdu panaikinta ši nelygybė. Ačiū Teisės ir teisėtvarkos komitetui už Jūsų norą padėti bendrose diskusijose.

 

Daugiau informacijos:

Seimo LVŽS frakcijos narys

Robertas Šarknickas

Tel. (8 5)  239 6641

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2018-03-30 12:25
   Monika Kutkaitytė