Seimo nario V. Rinkevičiaus pranešimas: „Gegužės 3 d. minime Pasaulinę spaudos laisvės dieną, ta proga nejučiomis tenka susimąstyti: o kas iš tikro yra laisvas žodis, kaip jį suprasti ir vertinti?“

2018 m. gegužės 3 d. pranešimas žiniasklaidai

Laisvas žodis, žodžio laisvė, labai populiarūs ir dažnai kartojami posakiai. Iš tiesų laisvas žodis nepaprastai reikalingas ir jo prasmė yra gili ir reikalinga kaip oras ir vanduo. Suprantama, kad laisvas žodis pirmiausia ir svarbiausia yra teisingas ir sąžiningas žodis. Tačiau ar visi taip suprantame laisvą žodį, jo prasmę ir turinį? Oras ir vanduo, deja, šiandien dažnai būna užteršti, nebebūna visiškai švarūs ir skaidrūs kaip rasos lašas. O kaip su žodžiu?

Man atrodo, kad žodžio laisvė – tai pirmiausia atsakomybė už žodį, kad jis tikrai yra laisvas, sąžiningas, laisvas visapusiškai – nuo melo, apgaulės, šalutinės įtakos, pinigų, savanaudiškų interesų. Ar laisvas žodis yra visiškai laisvas ir teisingas, jei jame pusė tiesos, ar dalis tiesos? Laisvu jį sunku pavadinti, gal greičiau pusiau laisvu ar nevisiškai laisvu. Į vandenį įdėjus tam tikrų priedų, jis tampa skanesnis, patrauklesnis, į orą papurškus kvepalų, jis taip pat būna kvapesnis, bet negrynas. O kaip su žodžiu? Tas pats kaip su oru ir vandeniu, tik vartojimo tikslai ir būdai kitokie. Truputį pasūdytą, pasaldintą ar su kitu prieskoniu žodį žmonės nejučiomis priima dažnai nesuprasdami, kad tai – ne tyras žodis, o su priedais, tačiau toks jis lengviau priimamas daliai, o gal didžiai daliai mūsų žmonių. Pasūdytas, pasaldintas ar su kitu prieskoniu (pagal reikalą) žodis tampa preke ir parduodamas už didelę kainą, bet jo poveikis yra kitoks nei gryno vandens lašo, tik žmonės, deja, to nepajaučia, ar ne visada susigaudo, kaip iš tikrųjų yra.

Pusiau teisingo, ar daugmaž teisingo, ar truputį teisingo žodžio kaina dažnai didėja viešojoje erdvėje, viešojoje rinkoje, deja, vertė mažėja. Išsaugokime laisvą, teisingą ir sąžiningą žodį.

Seimo narys Viktoras Rinkevičius