Seimo nario J. Džiugelio pranešimas: „Valdininkų neveiklumas mokesčių mokėtojams kainuos milijonus“

2018 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Per 2016 m. mūsų šalyje vykusius rinkimus daugiau nei 60 proc. rinkimų apylinkių buvo nepritaikytos balsuoti neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms. Tai – diskriminacija ir Lietuvos Konstitucijos garantuojamų asmens teisių pažeidimas, kurį prieš keletą savaičių pripažino Vilniaus apygardos administracinis teismas. Bylą prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK)ir Vilniaus bei Vilniaus rajono savivaldybes jis išsprendė dviejų pareiškėjų naudai.

 „Ką reiškia „nepritaikyta aplinka“ žinau ne iš nuogirdų – pats buvau papuolęs į situaciją, kai negalėjau užvažiuoti į balsavimo apylinkę, todėl jos darbuotojos turėjo ateiti pas mane į automobilį. Patekti į tokią situaciją labai nemalonu“, – pripažino Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis.

 Anot parlamentaro, kitąmet Lietuvoje planuojama surengti trejus rinkimus, tad jau pats laikas imti ieškoti sprendimų, kad būtų užtikrinta žmonių su negalia ir senjorų teisė balsuoti. Todėl J. Džiugelio iniciatyva šiandien Seime įvyko pasitarimas, kurio metu Neįgaliųjų teisių komisijos nariai, kartu su VRK pirmininke Laura Matjošaityte, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais sprendė, kokių konkrečių veiksmų imtis, kad padėtis rinkimų apylinkėse pasikeistų.

 L. Matjošaitytės teigimu balsavimo patalpų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams problemos yra žinomos, tačiau siekiant jas išspręsti vien tik VRK veiksmų nepakanka. Reikia daugiau savivaldybių geranoriškumo ir iniciatyvos. Būtina, kad jos įvertintų teritorijoje esančias patalpas ir kuo efektyviau jas pritaikytų žmonių su negalia poreikiams.

 Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorės Henrikos Varnienės įsitikinimu, ne visiems priimtinas išankstinis balsavimas, atvykimas į namus – taip pat ne visuomet tinkama išeitis. Juo labiau, kad teismo sprendime pažymėta, jog pasirinkti alternatyvius balsavimo būdus yra teisė, bet ne pareiga, todėl valstybinės institucijos privalo užtikrinti galimybę pareikšti valią.

 J. Džiugelis atkreipė dėmesį, kad po precedentu tampančio teismo sprendimo, kai pareiškėjams buvo priteista kompensacija, kiekvienas neįgalusis arba senyvas žmogus po rinkimų gali bylinėtis su valstybe ir laimėti, o tai mokesčių mokėtojams kainuos milijonus eurų.

 „Tuos pinigus turėtume panaudoti rinkimų apylinkių pritaikymui, o ne kamšydami dėl dirbti nenorinčių valdininkų atsiradusias skyles. Esu įsitikinęs, kad sprendimą rasti galima, tereikia noro ir kūrybiško požiūrio“, – sakė parlamentaras.

 Pasitarimo metu buvo sudarytas konkrečių veiksmų planas. Viena iš pirmųjų užduočių – atlikti  tyrimą, kuris palygintų kitose Europos šalyse taikomą neįgaliųjų ir senyvų žmonių balsavimo praktiką. Taip nereikėtų išradinėti dviračio, o pasinaudojus kitų patirtimi, geriausius sprendimus pritaikyti mūsų šalies specifikai.

 Taip pat rugsėjį Neįgaliųjų teisių komisija, VRK ir Lietuvos neįgalių forumas kvies visų savivaldybių šalies atstovus pasirašyti susitarimą, kuriuo būtų pasižadėta bendradarbiauti, užtikrinant žmonių su negalia galimybę balsuoti.

Daugiau informacijos:

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas

Justas Džiugelis

Mob. 8 656 88886