Seimo nario A. Anušausko pranešimas: „Įstatymo pataisa už Lietuvos ribų gimusiems politinių kalinių ar tremtinių vaikams“

2018 m. rugpjūčio 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo narys Arvydas Anušauskas siūlo papildyti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą nauja nuostata – tremtiniams būtų prilyginti ir tie, kurie gimė buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose, bet dėl administracinių ar kitų apribojimų negalėjo sugrįžti į Lietuvą.

Pasak A. Anušausko, „šiuo metu tremtinių statusą turi 12 816 tremtinių vaikų, tačiau 503 šis statusas nesuteikiamas, nors jų tėvai negalėjo sugrįžti į Lietuvą. Pamirštama, kad 1954–1959 metais buvo taikomos papildomos priemonės, kurios apsunkino šių žmonių sugrįžimą“.

Seimo narys tarp tokių priemonių įvardina: A. Sniečkaus 1956 m. lapkričio 16 d. prašymą SSKP CK uždrausti apsigyventi Lietuvoje ir gretimose teritorijose „teistiems už kontrrevoliucinius nusikaltimus“, 1957 m. sausio 14 d. SSRS MVD sprendimą Kauną paskelbti „miestu su ypatingu pasų režimu“, kuriame draudžiama gyventi kalintiems pagal Sovietų Rusijos 58 str.; 1957 m. sausio 21 d. J. Paleckio įsaką, kuriuo taikyti papildomi draudimai sugrįžti asmenų neįrašant į jokias buvusių kalinių ar tremtinių bylas.

„Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo tremtinių bylų nagrinėjimo komisija darė viską, kad lietuviai iš tremties būtų paleidžiami lėčiausiai (kol 1958 m. jie sudarė trečdalį visų Sovietų Sąjungoje tremtyje likusių asmenų). 1958 m. lietuviams leisti gyventi Lietuvoje galėjo tik marionetinė LSSSR Ministrų Taryba, kurios leidimą buvę tremtiniai ar politiniai kaliniai sunkiai begalėjo gauti“, – teigė parlamentaras, pats tyręs sovietinio teroro padarinius.

Šiuo metu nukentėjusių asmenų pensiją gauna daugiau kaip 30 tūkst. buvusių tremtinių ar politinių kalinių ir jų skaičius kiekvienais metais mažėja.

Daugiau informacijos:

Seimo narys

Arvydas Anušauskas

El. p. [email protected]

Tel. (8 5) 239 6652