Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo nario A. Gumuliausko pranešimas: „Politinis valstybės istorinių įvykių vertinimas ir priežiūra – vienoje Seimo komisijoje“

2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seime planuojama struktūrinė padalinių pertvarka, kurios tikslas – apjungti skirtingiems tikslams sukurtas su valstybės istorija siejamas komisijas, laikinąsias grupes ar kitus darinius į vieną bendrą komisiją, turinčią ir reikalingus įgaliojimus, ir išteklius, ir, žinoma, deleguotą atsakomybę už valstybinės svarbos funkcijos planavimą bei įgyvendinimo priežiūrą.

„Šiuo metu Seime veikia net kelios komisijos, kurios sprendžia su valstybės istorine atmintimi susijusias problemas. Tai reikalinga ir prasminga. Taip valstybė kuria ir puoselėja tradicijas, formuoja pagarbos valstybei kultūrą. Tačiau šiandien ši veikla vis dar gana atsitiktinė, išskaidyta į kelias institucijas. Tą reikia keisti,“ – sakė Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas  Arūnas Gumuliauskas.

Artimiausiu metu Seime bus registruotas siūlymas sujungti dvi šiuo metu veikiančias komisijas – Valstybės istorinės atminties ir Laisvės kovų. Tai – pirmas žingsnis, kuris leis sutelkti dviejų dabar atskirai dirbančių parlamentinių institucijų pajėgas. Užbaigus pirmąjį struktūrinių pokyčių etapą planuojama imtis gerokai svarbesnių darbų – tai sisteminės šių darinių veiklų peržiūros ir analizės, išskiriant vertingas ir tęsinio reikalaujančias.

Pasak komisijos pirmininko, ne ką mažiau svarbi turi būti ir parlamentinės kontrolės funkcija, kad Seimo iniciatyvas praktiškai realizuotų Vyriausybė, savivaldybės ar joms pavaldžios įstaigos. Nesant centralizuoto bei įgalioto parlamentinės kontrolės darinio šiandien nėra efektyvių galimybių suformuoti bendrą vaizdą, kaip įstatymų leidybos institucijoje priimti sprendimai įgyvendinami kiekvieno iš mūsų kasdienybėje.

Pastaraisiais metais įstatymų leidėjams vis dažniau tenka spręsti su valstybės istorija artimai susijusius klausimus, tarp kurių valstybės simbolių įamžinimas, sudėtingų istorinių situacijų politinis vertinimas, principinių valstybės pozicijų formulavimas dėl svarbių istorinių valstybės įvykių. Šiais klausimais gaires turi brėžti iš tautos atstovybės – Seimo – narių sudaryta komisija, ši funkcija negali būti perkeliama įstatymų vykdomajai ar teisminei valdžioms. Tuo pat metu parlamento nariams tenka pareiga į šias principines diskusijas įtraukti visas visuomenės grupes, sudaryti galimybes visas skirtingas nuomones apimančiai ir ekspertinių įžvalgų pagrindu plėtojamai oficialiai valstybės pozicijai.

 

Daugiau informacijos:      
Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas

Arūnas Gumuliauskas

Mob. 8 668 42281

   Naujausi pakeitimai - 2018-09-20 14:54
   Rūta Mensonaitė