Seimo narių R. Morkūnaitės-Mikulėnienės ir A. Anušausko pranešimas: „Naikindami Seimo Laisvės kovų komisiją, valdantieji demonstruoja niekinamą požiūrį į nuo sovietų represijų nukentėjusius žmones“

2018 m. spalio 1 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Arvydas Anušauskas spaudos konferencijoje pristatė savo poziciją, nepritariančią 20 metų veikiančios Seimo Laisvės kovų komisijos naikinimui.

Kaip žinome, valdantiesiems atstovaujantis Seimo narys Arūnas Gumuliauskas pasiūlė pakeisti Seimo statutą ir sujungti Laisvės kovų bei Valstybės istorinės atminties komisijas. Jo siūlymu būtų įsteigta Valstybės istorinės atminties ir laisvės kovų komisija, turinti nuolatinės komisijos statusą.

„Laisvės kovų komisija, kuri be pertraukos veikia nuo 1997 m., sukurta siekiant nagrinėti laikotarpį nuo 1939 iki 1993 m. Komisija sprendžia ne tik istorinės atminties aktualijas minėtu laikotarpiu, bet ir socialinius klausimus, susijusius su politiniais kaliniais, tremtiniais, nuo okupacijos nukentėjusiais asmenimis“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūno pavaduoja, Laisvės kovų komisijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pasak parlamentarės, jungiant komisijas padidėtų darbo krūvis naujos komisijos sekretoriatui, taigi ir darbo efektyvumas sumažėtų. Ar to norime, ypač kai spręstinų klausimų tikrai dar yra.

„Kai Kultūros komitetas buvo atskirtas nuo švietimo, siekta sureikšminti, nežinia, ar pačią kultūrą, ar patį poną pirmininką R. Karbauskį. Šiuo atveju elgiamasi priešingai: akivaizdžiai matosi, kad siekiama konsoliduoti ir centralizuoti vienose rankose viską, kas susiję su istorine atmintimi, taip tarsi sumenkinant nukentėjusių rezistencinėje kovoje asmenų reikšmę mūsų valstybėje“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo narys, Istorinės atminties grupės narys Arvydas Anušauskas stebėjosi noru įskiepyti daliai visuomenės įprastą požiūrį, kai viskas reliatyvizuojama, bandant įteigti, jog visi kentėjo, kam dar reikia atskirtos komisijos.

„Kam dar reikia atskiros komisijos žmonėms, kurie kentėjo Sibire ar Gulago lageriuose, juo labiau kai jų nuolat mažėja. Nenorėčiau, kad toks požiūris būtų vyraujantis. Deja, bet prieš 20 metų tų žmonių buvo trečdaliu daugiau nei dabar. Kai kurios šių asmenų grupės problemos buvo išspręstos, bet didelė dalis – dar ne“, – pabrėžė Seimo narys.

A. Anušauskas praėjusią savaitę pateikė įstatymo projektą, siūlydamas papildyti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą nauja nuostata, kad tremtiniams būtų prilyginti ir tie, kurie gimė buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose, bet dėl administracinių ar kitų apribojimų negalėjo sugrįžti į Lietuvą. Tokių asmenų būtų apie pusė tūkstančio.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė priminė TS-LKD siūlymą padidinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojams atlyginimus, kad jie bent panašėtų į orius, jei norime, kad mūsų istorija būtų ištirta ir tinkamai įamžinta. Deja, bet valdantieji šiuos siūlymus atmetė.

„Komisijas galima nors ir visas sujungti, o kas po to? Laisvės kovų komisija skirta labai specifinei žmonių grupei, kurie nukentėjo ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Ir dėl jų šios komisijos reikia“, – pabrėžė Seimo narys A. Anušauskas.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė priminė, kad 2017 m. atkūrus Valstybės istorinės atminties komisiją patikinta, kad ji funkcijų su kitomis komisijomis nedubliuos. Tačiau dabar matome, kad klausimai, susiję su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veikla ir KGB duomenų paskelbimu, pagal kompetenciją priklausantys tirti Laisvės kovų komisijai, perduoti Valstybinei istorinės atminties komisijai.

„Galbūt todėl, kad tokius tyrimus nurodoma atlikti komisijai, kuriai vadovauja valdančiosios daugumos atstovai. O šiai, kuriai priklausytų tokius tyrimus atlikti, vadovauja opozicijos atstovas, – noru politizuoti svarbių institucijų veiklą stebėjosi R. Duobaitė-Bumbulienė. Ir pabrėžė: – Mūsų organizaciją tokie sprendimai liūdina. Dar nemaža dalis tremtis ir represijas išgyvenusių žmonių yra gyvi ir jiems vis dar reikia valstybės dėmesio bei rūpesčio. Būtent tai ir numatyta Laivės kovų komisijos veikloje.“

Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų komisijos pirmininkas Gvidas Rutkauskas šiame valdančiųjų pasiūlyme įžvelgė analogiją su universitetų jungimu, kai jungiami visai nesuderinami universitetai. Šiuo atveju jungiamos dvi komisijos, kurios dirba visiškai skirtingus darbus.

„Prie Laisvės kovų komisijos esanti Visuomeninė taryba, kurios nariai yra 16-os patriotinių organizacijų atstovai, pasipiktinę ir nepritaria šiai komisijų jungimo procedūrai. Tremtiniai, politiniai kaliniai ir kiti laisvės kovų kovotojai galėtume patarti, tačiau mūsų nuomonės niekas nebeklauso. Sujungus komisijas, patariamosios Visuomeninės tarybos išvis nebeliktų“, – sakė G. Rutkauskas.

Laisvės kovų komisija sprendė tremtinių, laisvės kovų kovotojų probleminius klausimus. Istorinės atminties komisija daugiau rūpinosi politiniais klausimais. Taigi šios dvi komisijos savo veiklos nedubliavo. Įsteigiant naują darinį, pirmosios funkcijos būtų gerokai susiaurinamos. Ar tai šios valdžios prioritetas?

Daugiau informacijos:

Seimo TS-LKD frakcijos

Viešųjų ryšių grupė

Tel. (8 5) 239 6506