Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario K. Glavecko pranešimas: „2 proc. ekonomikos augimas nėra pakankamas“

2018 m. lapkričio 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas kartu su ekonomistu ir kandidatu Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose Gitanu Nausėda negailėjo kritikos Vyriausybės parengtam 2019 metų biudžetui. Jų teigimu, Vyriausybės fiskaliniame plane pateikta per daug optimistinė prognozė. Pranešėjai pritarė, kad valstybės sukaupto rezervo nepakaktų suvaldyti naujos krizės, o ir šis – kaupiamas per lėtai.

„Dabartinės grėsmės ir rizikos atsiranda iš to, kad monetarinę politiką ir ekonomikos augimą Europos centrinis bankas ir federalinė rezervų sistema pastaruosius 10 metų valdė remdamiesi kiekybinėmis skatinimo programomis, kitaip sakant spausdinant pinigus. Dabar visos skatinimo programos yra siaurinamos: amerikiečiai kiekybinės skatinimo sistemos jau praktiškai atsisakė, euro zona skelbia, kad nuo naujų metų irgi bus baigta kiekybinė skatinimo programa ir tai turės įtakos visai ekonomikai“, – situaciją vertino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Jo teigimu, finansinė sistema nėra stabili ir jau dabar galima įžvelgti ekonomikos augimo lėtėjimą. Politikas įsitikinęs, kad artėjanti krizė turėtų būti kitokia nei 2008 m. inspiruota žlugusio „Lehmon Brothers“ investicinio banko ir peraugusi į tarptautinę bankų krizę, kuri buvo itin staigi ir dramatiška. Tačiau nepaisant galimo naujo ekonomikos nuosmukio švelnumo, jį lydės viso ūkio recesija ir nedarbo augimas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys akcentavo, kad Vyriausybė, neįvertinusi visų artėjančių rizikos faktorių, pateikė per daug optimistinį biudžetą – „2 proc. ekonomikos augimas – nėra augimas. Kapitalo nusidėvėjimas tolygus tokiam augimui. Mūsų laukia gana įtemptas laikotarpis, ypač kalbant apie pajamas biudžete, kurios yra optimistinės ir čia gali atsirasti daug rizikų.“

Nors tiek K. Glaveckas, tiek G. Nausėda pritarė, kad 2008 m. ekonomikos krizės pamokas Lietuva išmoko, abu sutiko, kad naujoji ekonominė krizė gali būti visiškai kitokio pobūdžio, kuriai valstybė ruošiasi per lėtai.

„Naujoji krizė gali būti susijusi ne tiek su finansų institucijomis, o gali kilti dėl visai kitų priežasčių: prekybos karų, dėl tam tikrų akcijų pervertinimo momentų, dėl pietryčių Azijos skolų“, – vardijo galimas krizių priežastis ekonomistas G. Nausėda. – Gali būti taip, kad vis tiek nepavyks visiškai nuo krizės apsisaugoti. Bet kuriuo atveju, šios krizės pasekmės ateitų tiek į Lietuvos realiosios ekonomikos sektorių, tiek ir į finansinį sektorių.“

Kandidatas Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose pripažinęs, kad Vyriausybė šiuo metu geriau pasirengusi krizei, pridūrė, kad prognozuojamas biudžeto perteklius – per daug optimistinis. Jo teigimu, valstybė per pastaruosius keletą metų, pasiekusi fiskalinį biudžeto perteklių, nebesukaupia pakankamo biudžeto rezervo.

„Biudžeto įstatyme yra numatyta, kad 2020 metų pradžioje iš visų rezervinių fondų bendra suma turėsime apie 1,5 milijardų eurų – tai yra labai optimistinė prognozė. Kilus panašaus masto iššūkiui, kaip 2009 m. – tai nesudarytų nė pusės reikiamos sumos. Nacionalinio biudžeto pajamoms smukus 22 proc. mums reiktų ne 1,5 milijardo, o 4 milijardų eurų“, – dėstė G. Nausėda.

Biudžeto ir finansų komiteto narys K. Glaveckas apibendrindamas situaciją teigė, kad kelių metų bėgyje Europos laukia recesija, kuri žmonėms pasireikš aukšta infliacija, didėjančiu bedarbystės rodikliu ir nepakankamu atlyginimų augimu.

Daugiau informacijos:

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas

Kęstutis Glaveckas

Mob. 8 698 22 999 , el. p. [email protected]