Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo EDPK pirmininko V. Poderio pranešimas: „Ar Seimas uždegs žalią šviesą mažajai renovacijai?“

2019 m. kovo 14 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Šiandien Seimas apsispręs dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pakeitimų. Pataisose numatyta galimybė daugiabučių namų gyventojams atskirai modernizuoti tik šilumos punktus ir tam gauti valstybės paramą. Siūloma, kad valstybė padengtų 30 proc. tokių investicijų.

„Patvirtinus įstatymo pataisas būtų uždegta žalia šviesa inžinerinei arba mažajai daugiabučių renovacijai. Tokiu atveju būtų sutvarkomos ir subalansuojamos daugiabučių namų šilumos inžinerines sistemos nešiltinant sienų“, – teigia vienas iš šio įstatymo pakeitimo projekto iniciatorių, Seimo Energetikos ir darnios kaitos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Anot V. Poderio, tokia renovacija gyventojų sąskaitas už šildymą galėtų sumažinti trečdaliu. Sutvarkius inžinerines sistemas, gyventojams pageidaujant, ateityje būtų galima pasinaudoti valstybės parama sienoms apšiltinti.

Šiuo metu valstybė remia tik kvartalinę ir kompleksinę renovaciją. Kompleksinė renovacija apima sienų ir stogo apšiltinimą, vėdinimo sistemos atnaujinimą, šiluminės sistemos renovavimą ir pan. Visgi gyventojai dažnai nesiryžta tokiai visaapimančiai renovacijai, juos atgraso nemaža kaina ir ilgas atsipirkimo laikotarpis.

Skaičiuojama, kad kompleksiškai renovuoti daugiabutį vidutiniškai kainuoja per 300 tūkst. eurų, tokia investicija gyventojams atsiperka per 20–25 metus. Tuo tarpu mažoji renovacija kainuoja 10 kartų pigiau ir atsiperka per 5–7 metus.

Pasak V. Poderio, mažoji renovacija, kaip ir kitos renovacijos formos, taip pat turėtų būti remiama valstybės. Tai įneštų daugiau socialinio teisingumo – didesniam gyventojų skaičiui atsirastų galimybė pasirinkti greitą ir efektyvią renovacijos formą, o valstybei tai kainuotų santykinai nedaug. Skaičiuojama, kad kasmet gyventojai sutaupytų per 8 mln. eurų šildymui, valstybės parama šilumos punktų modernizacijai siektų apie 31,5 mln. eurų.

„Tokiose išsivysčiusiose šalyse, kaip Danija ar Olandija, mažoji renovacija dėl sąlyginai mažos kainos, sutaupomos šilumos ir greito atsiperkamumo jau ilgą laiką yra skatinama valstybės“, – sako V. Poderys.

Įstatymo pataisas inicijavo Seimo nariai V. Poderys ir Virginija Vingrienė. Svarstymo stadijoje vasario mėnesį pataisų projektui pritarė 84 Seimo nariai iš 85. Galutinis balsavimas dėl valstybės paramos mažajai daugiabučių renovacijai vyks šiandien, kovo 14 d.

 

Daugiau informacijos:

Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas

Virgilijus Poderys, mob. 8 668 42 152

 

   Naujausi pakeitimai - 2019-03-14 11:42
   Jolanta Anskaitienė