Seimo nario R. Šarknicko pranešimas: „Pikti ant biurokratų“

2019 m. balandžio 2 d. pranešimas žiniasklaidai

Lietuvoje yra šešiasdešimt savivaldybių, kuriose dirba tūkstančiai specialistų arba paprasčiau kalbant – biurokratai. Ant jų dažnai pykstame, keikiame juos, rečiau džiaugiamės. Tačiau pasigilinus galima suprasti, kodėl taip vyksta. Su šia situacija taip pat esu susidūręs – būnant tarybos nariu teko vienu kitu klausimu kai kuriems politiniams biurokratams nešti pluoštus dokumentų ir klausimų į kabinetus. Reakcijos būdavo vertos užuojautos arba pykčio, nes kai kurie darbuotojai vilkindavo spręsti gyventojų problemas. Ir tai, pasirodo, vyksta ne vienoje savivaldybėje. Atleiskit, bet būsiu drąsus tai sakyti, nes šios problemos buvimą girdžiu ir iš Seimo narių, ir iš dalies pačių savivaldybių specialistų.

Būnant Seimo nariu per porą metų aplankiau virš trisdešimties savivaldybių ir iš susitikimų su žmonėmis išsigrynino aiški problema – daug psichologinės įtampos administracijose. Schema paprasta – jei nori gauti darbo, žinoma, konkurso būdu, tai nešdamas dokumentus valdančiam politikui turi prižadėti, kad praėjus konkursui stosi į komitetą ar partiją. Va čia ir prasideda visas šou, kuris yra įsišaknijęs per visą mūsų beveik trisdešimties metų atkovotos laisvos Lietuvos laikotarpį. Tada supranti, kodėl tie žmonės yra pikti ant biurokratų, kodėl pyktis paskui persimeta ant kaimynų, valstybės, o vėliau, kai nebėra vilties sulaukti pagarbos, emigruoji. Kažkada buvo atlikta apklausa Amerikoje, siekiant išsiaiškinti, kodėl žmonės emigravo. Pagrindinė priežastis buvo ne finansinės bėdos, o pagarbos nebuvimas valstybėje. Visiškai sutinku. Tęsiu toliau, kaip sakoma, į mintį.

Esmė tokia: gyventojas, esantis kažkuriame komiteto ar partijos judėjime, ateina spręsti savo problemų, tada biurokratas, taip pat esantis kažkuriame komitete ar partijoje, tik, sakykime, kitame nei gyventojas, tam atėjusiam „nelojaliam“ gyventojui nekaltomis akimis su užuojauta palinksi ir uždaro duris, jo problemą paslėpdamas giliai stalčiuje. Tuomet tokia problema nesprendžiama be galo ilgą laiką, ji vilkinama, pateikiant krūvą pasiaiškinimų. Tada tas gyventojas visus metus su keiksmais varsto biurokrato duris, kurios pradeda net girgždėti. Taip ir girgždame dešimtmečius, taip ir yra skriaudžiamas žmogus iki sveikatos praradimo, iki nebetikėjimo vietine valdžia.

Kitas svarbus momentas, kuomet naujai atėjusi vietinė valdžia pradeda nurodinėti ir atleisti specialistus, nesutikusius pereiti į jų pusę. Kažkuris politikas sakys, kad tokie darbuotojai savo teises gali ginti per profsąjungas, tačiau patikėkit, kiek jie gynėsi per pastaruosius trisdešimt metų, tai rezultatas – tik prarasta sveikata arba atsisakymas dirbti ir emigravimas. Laikas pasakyti – gana apgaudinėti žmones, padėkime Seime jiems: tiek specialistams, tiek gyventojams, apsaugokime juos nuo godžių vietos politikų, nes tai yra amžina abipusė problema.

Yra ir dar vienas mažas pastebėjimas, kuris išgrynina tiesą, kodėl statutiniais darbuotojais gyventojai pasitiki labiau nei biurokratais, esančiais politiniuose judėjimuose. Turbūt jau aiškiai supratote – taigi todėl, kad statutiniai darbuotojai pagal įstatymą negali priklausyti jokiai politinei partijai. Dėl šios priežasties jie ramiai ir susikoncentravę sąžiningai dirba žmonėms, nemanipuliuoja, neapgaudinėja gyventojų – vyrauja visiškas susitelkimas į darbą. Jie dirba efektyviai ir drąsiai, nekišdami problemų giliai į stalčius. Darbo atmosfera – puiki.

Taigi, seka yra tokia, kad laikas mesti meškerę ir apsaugoti tūkstančius darbuotojų nuo privalomo stojimo į politinį judėjimą, jei jis to nenori, bet yra verčiamas tik tam, kad gautų trokštamą darbo vietą. Būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisės aktus, Valstybės tarnybos įstatymą ir įregistruoti pataisą, kad dirbantys ir skaidrius konkursus laimėję specialistai, vietos valdžios nebūtų spaudžiami stoti į partijas ar komitetus. Reikia išdiskutuoti ir specialistams leisti dirbti be baimės. Tai būtų naudinga ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir darbuotojų sveikatai, nes psichologinė įtampa nori nenori klesti beveik visose savivaldybėse nuo valytojos iki skyrių vedėjų. Žinoma, šis projektas dar turi būti iki galo išanalizuotas, kol kas tai tik kaip idėja, kurią reikia paskelbti Seime. Toliau taip nebegali tęstis.

Taigi, kodėl savivaldybėms yra sudėtinga pritraukti kompetentingus specialistus? Pasirodo, kad ne tik dėl atlyginimų dydžio, tačiau dauguma nenori būti „komitetiniais“ ar „partiniais“. Dėl to kenčia Lietuva. Dėl to kenčia gyventojai. Lietuva jau ne vieną dešimtmetį vėluoja padėti žmogui. Pabaigai – noriu padėkoti tiems biurokratams, kurie sukandę dantis dirbate ir nebijote padėti gyventojams. Ir dėkui, kad dalis jūsų jau nebetylite. Stiprybės jums!

Daugiau informacijos:

Seimo LVŽS frakcijos narys

Robertas Šarknickas

Tel. (8 5) 239 6641

El. p. [email protected]