Seimo narės R. Juknevičienės pranešimas: „Nėra nei vienos pasaulyje valstybės, kuri yra saugi kibernetinio saugumo srityje“

2019 m. gegužės 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Gegužės 8 d. Panevėžyje organizuotoje diskusijoje „Ar reikalinga Europos Sąjungos kariuomenė pasaulyje, kuriame egzistuoja NATO?“ savo įžvalgomis dalinosi Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė bei saugumo ir gynybos analitikas, buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys.

Paklausta apie mūsų šalies poziciją ES kariuomenės klausimu, R. Juknevičienė teigė, jog Lietuvos pozicija yra aiški.

„NATO yra pagrindinis mūsų gynybinis aljansas. Taip, Europai reikia pasistengti, taip, yra didžiulių iššūkių, tačiau NATO veikia tam, jog esant reikalui, gintų Europą. Aš esu prieš resursų bei pajėgų dubliavimą, nes mums, kaip ES ir NATO nariams, tai atrodo nereikalinga. Aš neįsivaizduoju, jog be JAV pagalbos Europa galėtų atremti Rusijos agresiją“, – sakė ji.

Seimo narė pabrėžė vieną problemą, su kuria yra susidūrusi NATO: „Karinis mobilumas – šiandien yra nemaža problema. Neturime atitinkamos infrastruktūros greitai dislokuoti karines pajėgas, milžinišką karinę techniką, tačiau ES stipriai pasistūmėjo į priekį kurdama struktūras, sprendžiančias šias problemas, bendradarbiaudama su NATO“.

Diskusijoje buvo iškeltas klausimas, ar ES bendra kariuomenė priverstų valstybes rimčiau atsižvelgti į nacionalinį saugumą?

„Prieš 10 metų nebuvo teisinių mechanizmų, kurie leistų ES viduje greitai permesti karines pajėgas. Lietuva gali didžiuotis – ji buvo viena iš pirmaujančių valstybių šiuo aspektu. Lietuvoje buvo organizuojamos karinės pratybos, kurių metu buvo įgyvendinamas greitas pajėgų permetimas, įvykdytas per 24 valandas“, – situaciją mobilizavimo klausimu komentavo A. Navys.

Jis taip pat pabrėžė kibernetinio saugumo svarbą ir kaip su šia problema tvarkosi tiek ES, tiek NATO: „Rusija užpuolė Estiją, tik ne tiesiogiai, o kibernetiniu būdu. Lietuva šiuo aspektu taip pat daro daug – ji pirmoji su savo sąjungininkėmis: Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Europos Sąjungoje pradėjo kalbėti apie Vakarų valstybių kibernetinį pajėgumą. Vienas paskutinių NATO susitikimų oficialių nutarimų yra kreipti dėmesį į kibernetinį saugumą. Lietuva daug prisideda šiuo klausimu, tiek žmogiškųjų resursų, tiek laiko prasme, tačiau gali pasirodyti, jog nieko šioje sferoje neveikiame, nes neinvestuojame į tai pinigų.“

Į klausimą, jog susikūrus ES kariuomenei, valstybės skirtų daugiau lėšų saugumui A. Navys atsakė: „Emanuelio Macrono (Emmanuel Macron) ir Angelos Merkel (Angela Merkel) pozicija, kaip atsakas į Donaldo Trampo (Donald Trump) žodžius, yra labiau kalbėjimas, nei realūs veiksmai. Po Berlyno sienos griuvimo NATO ir ES išgyveno „hipių laikus“, kuomet įsivaizdavo, esą, neįvyks joks kitas karas, todėl reikia skirti dėmesį ir investuoti į humanitarinę pagalbą. ES kariuomenė neturėtų bendro pajėgumo. Jei tokios šalys kaip Vokietija nesugeba surinkti žmonių į savo kariuomenę, nors yra oficialiai nutarta didinti Vokietijos kariuomenės narių skaičių. Jie susiduria su problema, jog nėra iš kur surinkti karių. Jeigu Vokietija negali išspręsti šios problemos, tuomet iš kur gausime žmonių ES kariuomenei? Vien kalbos apie ES kariuomenės kūrimą silpnina mūsų saugumą, kadangi tai kuria dvejones. ES galėtų koncentruotis į mažesnius, bet ne mažiau svarbius aspektus – teisinį reglamentavimą, kibernetinį saugumą“.

Kalbėdama apie kibernetinį saugumą, R. Juknevičienė sakė, kad „Lietuva pagal kibernetinį saugumą pastaraisiais metais pakilo į pirmą penketuką, tačiau nėra nei vienos pasaulyje valstybės, kuri yra saugi kibernetinio saugumo prasme. Rusija per pastaruosius keletą metų ypač sustiprino kibernetinio puolimo pajėgas. Rusija kartu su Kinija yra daugiausiai investavusios šalys į šią sritį“.

Buvusi krašto apsaugos ministrė komentavo ir aktyvų Lietuvos įsitraukimą į kibernetinę gynybą Europos Sąjungoje: „ES kontekste yra sukurta programa PESCO, kurioje Lietuva vadovauja viename iš sukurtų projektų“.

Pasak parlamentarės, dabartinė kibernetinio saugumo sistema yra trapi, o šnipams yra nesudėtinga įsibrauti į apsaugos sistemas.

„Norint apsaugoti jautrias kibernetines sistemas, bręsta kalbos grįžti atgal prie popierinių dokumentų, kadangi šnipams įsibrauti į sistemas yra pakankamai nesudėtinga“, – sakė Seimo narė.

R. Juknevičienė pabrėžė jaunimo skatinimo pasilikti Lietuvoje svarbą šiame kontekste: „Verta pabrėžti, jog valstybei yra svarbu skatinti talentingus IT specialistus pasilikti dirbti Lietuvoje nacionalinio saugumo srityje, kadangi jie dabar plūsta važiuoti dirbti į pasaulines įmones.“

Kontaktams:

Seimo narė Rasa Juknevičienė

Tel. (8 5)  239 6711

El. p. [email protected]