Seimo narių A. Kubilienės ir D. Kaminsko pranešimas: „Seime – konferencija „Nutylėtos sveikatos sistemos nuoskaudos“

2019 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai

,,Medicina liko paskutine didelės rizikos sritimi, kurioje dirbantiems sudėtingose, retose, ypatingose situacijose žmonėms keliami reikalavimai tobulai  atlikti pareigas, bet jų kokybiškam praktiniam mokymui visos karjeros metu neskiriama reikiamo dėmesio“ (Dr. P. Personas)

Birželio 10 dieną Seime Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės ir Antikorupcijos komisijos vicepirmininko Dariaus Kaminsko iniciatyva organizuojama konferencija „Nutylėtos sveikatos sistemos nuoskaudos“, kurioje bus nagrinėjamos temos nėra dažnai aptarinėjamos medikų bendruomenėje. Ne tik dėl to, kad lengvų atsakymų į šiuos klausimus nėra, bet ir todėl, kad šios problemos gali slėpti sistemines sveikatos apsaugos sistemos ydas.

Konferencijoje pranešimai apie medikų santykius su medicinos ir farmacijos pramone, psichologinius iššūkius medikų darbe įvykus klaidai, „minkštąsias“ medicinos profesionalų kompetencijas, būtinas realiai padedant pacientams, o ne tik formaliai ar procedūriškai sprendžiant jų sveikatos klausimus. Taip pat bus aptariamas ir šių klausimų santykis su viešąja erdve, žiniasklaidos role ir pagalba jas sprendžiant ar, atvirkščiai, gilinant.

Apie profesionalius gydytojų santykius su pelno siekiančia industrija pasakos gydytojas Rolandas Žiobakas. Jo vertinimu, paciento interesai turėtų visada būti aukščiau bet kokio pobūdžio sveikatos priežiūros sistemos dalyvių interesų, tačiau neretai susiduriama su neetišku elgesiu, kai siekiama vienpusės naudos. Tarptautinės medicinos akademinės bendruomenės narių pripažįstama, kad industrijos ekonominiai interesai gali neigiamai paveikti mokslo objektyvumą, klinikinių tyrimų duomenis ir publikacijų patikimumą, ir svarbiausia – pacientų gydymą.

Gydytoja Lina Grauslytė dalinsis praktinių situacijų istorijomis ir ieškos atsakymo, kaip optimaliai jos turėjo būti sprendžiamos, siekiant šalinti sisteminius trūkumus. Gydytojos vertinimu, objektyviai neišvengiami medicininiai incidentai dažnai eskaluojami skandalingai ir tampa pacientų bei gydytojų supriešinimo pagrindu. Kitoks, t. y. „klaidos be kaltės“ medicinos kultūros modelis leidžia sveikatos apsaugos sistemai judėti kokybės ir saugumo link tuo pat metu išvengiant konflikto.

Apie „minkštųjų“ kompetencijų trūkumo problemą medicinoje pasakos profesorė Rūta Nadišauskienė. Medikų profesionalumas – tai simbolinė sutartis su visuomene, kuri įpareigoja paciento interesus kelti aukščiau gydytojo, o tam būtina sąlyga – visuomenės pasitikėjimas. Visuomenė turi suvokti, kad šiuolaikinėje medicinoje klaidos, nesėkmės rizika yra didelė. Todėl sauga ir kokybė turi būti nuolat tobulinami neslepiant problemų ir klaidų, o siekiant jas identifikuoti ir taisyti. Tam reikia, kad medicinos profesionalai gebėtų dirbti sveikatos priežiūros specialistų komandoje, suprantamai (o ne formaliai ar žargonu) bendrauti su pacientais, jų artimaisiais, siekti mokytis visą gyvenimą, nuolat atnaujinti ne tik teorines, bet ir praktines žinias.

Diskutuosime apie medikų darbų nušvietimą žiniasklaidoje ir kylančius iššūkius, pavyzdžiui, skiepų vengimą ir kompromitavimą žiniasklaidos antraštėse formuojamomis sąmokslo teorijomis, medikų orientaciją į profesinių pergalių pranešimus ignoruojant net pacientų asmens duomenis, farmacijos verslo interesus ir medikų tylų dalyvavimą jų kampanijose.

Daugiau informacijos:

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, mob. 8 668 42 680

Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas Darius Kaminskas, mob. 8 668 42 149