ŽTK pirmininkas V. Simulikas: „Romų genocido dienos atminimo įtvirtinimas įstatymu – dar viena pergalė stiprinant žmogaus teises“

2019 m. birželio 27 d. pranešimas žiniasklaidai

Birželio 27 dieną Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą, į jį įtraukdamas rugpjūčio 2-ąją – Romų genocido atminimo dieną. 1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkau koncentracijos stovykloje buvo sunaikintas romų  (čigonų) lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų žmonių. Šių metų rugpjūtį bus minimos romų lagerio sunaikinimo 75-osios metinės.

Romai Lietuvoje gyvena jau daugybę amžių kartu su kitomis tautomis mūsų bendroje tėvynėje radusiomis namus. Kartu su kitais Lietuvos žmonėmis jie čia patyrė ir džiaugsmą, ir didžiules negandas, įskaitant holokaustą. Romai į Lietuvą atvyko apie XV a. vidurį. Jų imigraciją paskatino XV–XVII a. Europoje vykę romų persekiojimai, laisves varžantys įstatymai. Ilgą laiką Lietuvoje romai turėjo teisę laisvai keltis iš vietos į vietą, galėjo turėti savivaldą. 1918–1940 m. romai buvo visateisiai Lietuvos piliečiai. Nacių okupacijos metu nužudyta apie 500 romų arba kas trečias Lietuvos romas. Priverstiniams darbams deportuota apie 1000 romų. Pokariu Lietuvos romų gyvenimą labiausiai paveikė 1956 m. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas, įtvirtinęs prievartinę sedentarizaciją (sedentarizacija – tai ilgalaikis klajokliškų genčių, bendruomenių įkurdinimas konkrečioje vietoje, pamažu pritaikant prie vietinių gyventojų gyvenimo būdo).

Tai yra, šiai klajoklių tautai buvo uždrausta gyventi tradiciškai įprastą gyvenimo būdą. Nuo to laiko romai kūrėsi, kaip gebėjo, daugelį metų romams nebuvo draudžiama gyventi pasistatytuose nameliuose Kirtimuose, tačiau jų legalizuoti taip ir neleista. Taigi ši, Lietuvoje gyvenanti tautinė mažuma (daugelis jos atstovų), gyvena tarsi tarp dangaus ir žemės – nežinodami, ar savo būstą ir ilgalaikę gyvenvietę gali laikyti savo namais. Romų istorijos nežinojimas, neigiami stereotipai, paviršutinis požiūris į tradicijas – tai lydi romus nesuteikiant galimybės šiems žmonėms jaustis pilnaverčiais Lietuvos piliečiais. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Valerijaus Simuliko nuomone, tik stiprinant visuomenės žinias ir supratimą apie žmogaus teises, apie pagarbą kitų tautybių žmonėms, jų protėvių istorijai ir tradicijoms, galima tikėtis įvairių tautybių žmonių darnaus sugyvenimo Lietuvoje ir kiekvieno Lietuvos piliečio meilės ir lojalumo savo tėvynei.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. Simulikas vertina atmintinų dienų sąrašo papildymą rugpjūčio 2-ąja – Romų genocido atminimo diena, kaip didelį žingsnį į priekį įtvirtinant žmogaus teises. Tautinės mažumos istorinių išgyvenimų viešinimas ir pripažinimas turėtų  ugdyti visuomenės susidomėjimą romų tauta, pagarbą jos istorijai ir tradicijoms.

Daugiau informacijos:

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas

Valerijus Simulikas, tel. (8 5) 239 6687

Parengė

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809