Seimo Pirmininko pavaduotojos I. Šiaulienės ir Seimo opozicijos lyderės V. Čmilytės-Nielsen pranešimas: parlamentarės siūlo 2020-uosius paskelbti Japonijos konsulo Č. Sugiharos metais

2019 m. liepos 3 d. pranešimas žiniasklaidai                                                         

Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė ir Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen po vizito Japonijoje, kur dalyvavo Pasauliniame moterų politikos lyderių simpoziume ir susitikimuose su Japonijos politikais, surengė spaudos konferenciją. Parlamentarės aptarė vizito rezultatus ir pasiūlė pažymint 1939–1940 m. Lietuvoje dirbusio Japonijos konsulo Čijunės Sugiharos išduotų gyvybės vizų 80-metį ir jo gimimo 120-ąsias metines įprasminti 2020-uosius metus paskelbiant konsulo vardo metais.

„Seimo nutarimo projektą registruosime, turėdamos omenyje esamų ryšių ir jų plėtros mums svarbą su Japonija Azijos regione. Tai bus gera proga sutvirtinti mūsų ryšius su Japonija, įprasminti tranzitinių gyvybės vizų, išgelbėjusių 6 tūkst. žydų gyvybių, 80 metų sukaktį, dar kartą pagerbti paties Japonijos konsulo Č. Sugiharos atminimą“, – teigė idėjos iniciatorė Seimo Pirmininko pavaduotoja, LSDD frakcijos narė I. Šiaulienė.

Pasak parlamentarės, vizitas į Japoniją, greta pasaulinio moterų lyderių simpoziumo, buvo puiki galimybė atnaujinti Lietuvos ir Japonijos ryšius. Pats simpoziumas pernai vykęs Vilniuje, šiemet buvo rengiamas prieš pat didžiojo dvidešimtuko valstybių G20 susitikimą Osakoje, tad Moterų forumo problematiką siekiant visuomenės pažangos per darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą ir išvadas galėjo išgirsti didžiųjų valstybių lyderiai. Moterų politikos lyderių forumo diskusijose dalyvavusi V. Čmilytė-Nielsen  pasakojo, kad šiemet dalyvių skaičius perkopė 300, moterys politikės atvyko iš 90 pasaulio valstybių.

„Pagrindinės kliūtys didesniam moterų įsitraukimui į aktyvią politiką yra universalios: sunkumai randant prieinamas ir kokybiškas vaiko priežiūros paslaugas, stereotipinis požiūris į lyčių vaidmenis, kai moterys vertinamos, kaip mažiau tinkančios eiti vadovaujamas pareigas, o vyrai vertinami kaip geresni sprendimų priėmėjai. Mūsų užduotis tokią situaciją keisti“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Konferencijoje ypatingas dėmesys buvo skiriamas sveikatinimui, mokymuisi visą gyvenimą, aplinkosaugai, kovai su klimato kaita ir besaikiu plastiko vartojimu. Kalbėta apie mergaičių ir moterų didesnį įtraukimą į sportą.

„Teko dalyvauti diskusijoje apie sporto vaidmenį diplomatijoje, tarptautiniuose santykiuose. Mergaičių ir moterų sportas yra antraeilis greta vyrų sporto varžybų, į tai irgi būtina atkreipti dėmesį ir keisti abiejų šalių visuomenės požiūrį“, – sakė Seimo opozicijos lyderė. Politikėms iš Lietuvos teko apsilankyti 2020 metų Tokijo olimpiadai skirtoje pasirengimo sportinėje bazėje, įrengtoje sportininkams iš Lietuvos Hiracukos mieste.

Seimo Pirmininko pavaduotojos I. Šiaulienės teigimu, Hiracukos miestas, kur jau šiandien plazda Lietuvos Respublikos vėliavos, taps laikinais mūsų sportininkų namais, su puikia įranga, skirta treniruotėms.

Tokijo mieste greta konferencijos vyko Lietuvos delegacijos susitikimai su Japonijos politikais: Sacuki Katajama, atsakinga už regionų atgaivinimą ir moterų įgalinimo klausimus, Japonijos Atstovų rūmų nare, buvusia teisingumo ministre ir Moterų politikos lyderių forumo ambasadore Joko Kamikava, Atstovų rūmų pirmininko pavaduotoju Hirotaka Akamacu. I. Šiaulienė įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko oficialius kvietimus Japonijos parlamento abiejų rūmų delegacijai atvykti vizito į Lietuvą. Susitikime su Japonijos ir Lietuvos draugystės grupės ilgamečiu pirmininku Hirofumi Nakasone I. Šiaulienė kalbėjo apie dvišalių santykių plėtrą ir perspektyvas, bei Č. Sugiharos svarbą mūsų kontaktams. Visuose susitikimuose parlamentarės jautė Japonijos pusės dėmesį ir pagarbą Lietuvai.

„Japonija yra mūsų ekonominė partnerė, o pernai vykę mūsų abiejų šalių premjerų vizitai suteikė naują postūmį abipusiai naudingam bendradarbiavimui. Mes džiaugiamės dėl vasarį įsigaliojusio ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo, kuris gali dar labiau pagyvinti Japonijos investicijas Lietuvoje. Mūsų žemės ūkio produkcijos gamintojams ypač aktualus Japonijos muitų žemės ūkio produktams žymus sumažinimas iš Lietuvos eksportuojamiems produktams. Naudos atneš ir abipusė Darbo atostogaujant programa, kuri taikoma jaunimui nuo 18 iki 30 metų. Džiugu, kad išaugo prekybos apimtys, bendradarbiavimas IT, gyvybės mokslų srityje. Kasmet auga atvykstančių iš Japonijos turistų skaičius į mūsų šalį, pernai siekęs 28 tūkst. atvykusiųjų. Šis skaičius tikrai gali išaugti, o tai žinoma, atneštų naudos mūsų ekonomikai ir šalių ryšiams“, – spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šiaulienė.

Daugiau informacijos:

Seimo LSDD frakcijos atstovė

Evelina Butkutė-Lazdauskienė

Mob. 8 650 48830