Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo nario R. Šarknicko pranešimas: „Sodininkų bendrijų kelių tvarkymas: teisinis chaosas ar sąmoningas neveikimas?“

2019 m. liepos 5 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo nario R. Šarknicko asmeninio archyvo nuotr.

 

Lietuvos Respublikos Seime 2014 m. gruodžio 11 d. buvo priimtos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2015 m. liepos 31 d. bendrijos prašymu toje teritorijoje esanti savivaldybė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turėjo perimti ar patikėjimo teise valdyti ir tvarkyti bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su esančiais keliais (gatvėmis). Tokie sklypai turėjo būti perimti paprastąja tvarka: atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento. Remiantis įstatymu, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. liepos 31 d. turėjo patvirtinti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą ir nustatyti bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių, kaip nekilnojamojo turto objektų, formavimo ir jų kadastrinių matavimų tvarką.

Visgi, nors po įstatymo įsigaliojimo praėjo jau bene ketveri metai, viršuje pateiktos įstatymo nuostatos, galima teigti, yra teisiškai mirusios, kadangi nepaisant įstatyme įtvirtintų pareigų, sodininkų bendrijos masiškai susiduria su biurokratinėmis ir teisinėmis problemomis, siekiant žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ir tiesti, perleisti savivaldybėms. Neseniai susivienijusios sodininkų bendrijos kreipėsi į Seimą, nurodydamos, kad jau daugybę metų negali užregistruoti suformuotų žemės sklypų, kadangi vis dar nėra priimti įgyvendinamieji teisės aktai: šiuo metu jie aiškiai reglamentuoja tik nuosavybės teise valdomo turto (statinių) registraciją nuosavame žemės sklype arba nuosavo žemės sklypo, suformuoto atliekant kadastrinius matavimus, registravimą Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, Registrų centras prašymų registruoti suformuotus sklypus netenkina nei bendrijų, nei savivaldybių vardu. Kita problema – labai didelė dalis soduose esančių kelių neatitinka vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų, dėl to savivaldybės, net ir perėmusios sodininkų bendrijų kelius, negali jų pripažinti vietinės reikšmės keliais, dėl to negali gauti finansavimo šiems keliams rekonstruoti. Kyla klausimas, kas lemia tokius teisinius akligatvius ir kodėl, įstatymui galiojant jau ketverius metus, jo nuostatos vis dar yra neįgyvendinamos.

Šiuo atveju žvilgsnis krypsta ne tik į aukščiausias šalies institucijas, tokias kaip Vyriausybė ar ministerijos, tačiau ir prie jų veikiančias įstaigas, valstybės įmones, taip pat savivaldybes. Susidaro įspūdis, kad šiuo metu niekam nėra aišku, kas, ką turi perduoti, kaip įregistruoti, kaip tvarkyti ir pan., t. y. vyksta absoliutus teisinis chaosas. Šiuo metu situacija yra tokia: Susisiekimo ministerija skelbia konkursus sodininkų bendrijų keliams ir gatvėms remontuoti, skiria tam 3,76 mln. Eur, tačiau tik 27 iš 60 šalies savivaldybių teikia paraiškas, dėl to per 1 mln. Eur taip ir lieka nepaskirstyta, nors jie jau seniai galėjo būti investuoti gerinti sodininkų aplinką ir susisiekimą. Nepaisant sudarytų sąlygų, tokios savivaldybės, kaip Kauno, Klaipėdos ar Panevėžio, prašymų dėl finansavimo sodininkų bendrijų kelių taisymui gauti apskritai neteikė. Konkurse nedalyvavo ir nė viena Marijampolės apskrities savivaldybė. Įdomu tai, kad savivaldybės pirštu baksnoja į Sodininkų bendrijų 6 straipsnį teigdamos, kad žemės sklypai, skirti keliams (gatvėms) eksploatuoti ir tiesti, joms nėra perduoti. O sodininkų bendrijos to padaryti teisiškai negali, kadangi Registrų centras jų neregistruoja, argumentuodamas galiojančiais teisės aktais ir pirštu rodydamas į Vyriausybę bei ministerijas dėl teisės aktų būtino keitimo. Tuo metu sodų bendrijų kelius savo žinioje turinčios savivaldybės suka galvą, kaip šiuos kelius, jiems neatitinkant reikalavimų, pripažinti vietinės reikšmės keliais, kad būtų įmanoma gauti finansavimą. Taigi situacija tragikomiška, finansavimas skirstomas, nors sodininkų bendrijos teisiškai negali perleisti savivaldybėms žemės sklypų (kelių), o savivaldybės – juos pripažinti vietinės reikšmės keliais.

Visgi, kaip ten bebūtų, negalima kaltinti vien tik įstatymų vykdomosios valdžios. Pagal dabartinę situaciją matyti, kad Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatų įgyvendinamumu, rodos, suinteresuotos tik sodininkų bendrijos, o ypatingas pasyvumas stebimas iš savivaldybių pusės, kurioms šis įstatymas daro tiesioginę įtaką. Ir ne be reikalo. Sodų bendrijų keliai šiai dienai – ypač prastos būklės, todėl jų rekonstrukcijai reikia daug lėšų, o remiantis įstatymu, savivaldybės šiam tikslui pačios turi skirti nuo 30 iki 50 proc. nuosavų lėšų. Taigi susidaro situacija, kad bet kokie aktyvūs veiksmai, siekiant perimti sodininkų bendrijų kelius, reikštų biudžeto išlaidas, kadangi sodų bendrijos, be abejonės, reikalautų savo teritorijose esančių kelių priežiūros ir tvarkymo. Taigi šioje vietoje ir pradedamas žaisti „karštos bulvės“ žaidimas, kurią sodininkų bendrijos bando ar vienai, ar kitai institucijai atmesti, bet nė viena nenori jos pagauti.

Chaosą šioje srityje gali apibrėžti ir Seime vykstantys veiksniai. Nuo 2015 m., kuomet įsigaliojo minėtos pataisos, susiklosčiusiai situacijai spręsti buvo užregistruoti net 8 skirtingų redakcijų įstatymų projektai (naujausia redakcija 2019 m. kovo 25 d.), kuriais siekiama sudaryti teisinį pagrindą savivaldybėms tinkamai įgyvendinti Kelių įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl mėgėjų sodų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių įrašymo į vietinės reikšmės kelių sąrašus ir užtikrinti šių kelių (gatvių) priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Visgi, nepaisant nuolat registruojamų ir gerų tikslų vedinų projektų, sodininkai vis dar (jau ketveri metai) nesulaukia jų teisėtų, galiojančio įstatymo nuostatomis užtikrintų, interesų įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, noriu viešai kreiptis į visas atsakingas valstybės institucijas, įskaitant aukščiausiąsias: Seimą, Vyriausybę, ministerijas, taip pat valstybės įmones ir savivaldybes, ragindamas prisiimti atsakomybę ir, „karštos bulvės“ žaidimą paliekant nuošalyje, imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti jau prieš ketverius metus sodininkų bendrijoms suteiktas, bet vis dar neįgyvendinamas, jų teises.

 

Daugiau informacijos:

Seimo narys

Robertas Šarknickas

Tel. (8 5) 239 6641

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2019-07-05 09:41
   Monika Kutkaitytė