Seimo narys A. Skardžius: paversti Lietuvos žemės gelmes sąvartynu būtų nežmoniška

2019 m. liepos 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Spaudos konferencija. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – Olga Posaškova)

Liepos 16 d. įvyko spaudos konferencija „Ar paversime žemės gelmes atliekynu? Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo nariai Artūras Skardžius ir Kęstutis Bacvinka,VĮ Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius profesorius Rimantas Budrys ir VšĮ Darnaus vystymosi centro vadovas Liutauras Stoškus. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto atstovų K. Bacvinkos ir A. Skardžiaus teigimu, Aplinkos apsaugos komitete apsvarstytas Žemės gelmių įstatymas pateiktas Seimui, tačiau jo priėmimas jau du mėnesiai yra vilkinamas dėl galimai daromo suinteresuotų verslo atstovų spaudimo politikams.

„Aplinkos komitetas, kuriam mes atstovaujame, svarstė naująjį Žemės gelmių įstatymo projektą ir priėmė sprendimą draudžiantį anglies dioksidą (CO2) saugoti (laidoti) natūraliose žemės gelmių ertmėse arba vandeninguose horizontuose. Tačiau šis siūlymas sukėlė nepasitenkinimą tam tikruose verslo ir politikos sluoksniuose, prasidėjo kampanija įvairiais būdais spaudžiant Seimo narius, kad įstatymas nebūtų priimtas kol nebus leista CO2 laidoti žemės gelmėse“, – sako A. Skardžius.

Pasak parlamentaro, Energetikos ministerija 2019 m. kovo 15 d. pasirašė abipusio supratimo Memorandumą su privačia JAV kompanija „Net Power“ dėl galimybės statyti dujinę elektrinę Lietuvoje, kurioje būtų įrengta CO2 gaudyklė. Energetikos ministerijos pateiktame rašte nurodyta, kad dalis CO2 būtų perdirbama, kas yra sveikintina, bet kita dalis būtų laidojama žemės gelmėse.

„Žodis „saugojimas“ čia netinka, nes suleidus CO2 į žemės gelmes, atgal nesusigrąžinsi. Mes matome, kad Lietuva neturi taršios gamybos, net dujas deginančios elektrinės stovi rezerve, nenaudojamos, dėl to, kad jose naudojant dujas pagaminta elektros energija tris kartus brangesnė nei importuojama. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta iki 2050 metų atsisakyti viso iškastinio kuro energijos gamyboje, Lietuvos parlamentas ta kryptimi ir eina. Reikia suprasti, kad privačios kompanijos sieks tik investicinės naudos, o visi CO2 laidojimo ir CO2 kapinyno priežiūros truksiančios tūkstantmečius kaštai bei pasekmės bus perkelti Lietuvos žmonėms. Tačiau pats svarbiausias aspektas – Lietuva viena iš nedaugelio pasaulio valstybių turi tyrą požeminį vandenį. Ledynmetis mus apdovanojo išskirtiniu ištekliu ir dabar tai paversti sąvartynu būtų nežmoniška, nusikalstama, tai būtų elementarus galimai lobistų įtakojamų politikų trumparegiškumas“, – kalbėjo A. Skardžius.

Mokslininkų teigimu, kad nors gali būti sugaunama iki 90 proc. CO2, tačiau apie pusė šio kiekio grįžta atgal į atmosferą injektavimo į žemės sluoksnius metu. Be to, visada galimas CO2 nuotėkis dėl geologinių priežasčių į kitus požeminio vandens sluoksnius taip padidinant gėlo požeminio vandens rūgštingumą (Ph gali sumažėti 4–5 kartus) jo mineralizacija, mobilizuojant metalus ir kt.

Kyla ir kitos rizikos dėl palaidoto CO2 migracijos kelių, susidarančių dėl kasybos veiklos; gamtos ir žmogaus veiklos (įskaitant šulinius ir gręžinius), saugyklos plote esančių likviduotų ir veikiančių gręžinių būklės ir jų sandarumo. Atsiranda ekonominių veiklų ribojimas dėl būtinybės išsaugoti saugyklų komplekso geologinį uždarumą, pvz.: angliavandenilių žvalgybos ir gavybos, geoterminės energijos vystymo.

Parengė

Seimo nario Artūro Skardžiaus patarėja

Evelina Basevičiūtė, tel. 8 659 05010