Seimo Pirmininko pavaduotojo G. Kirkilo pranešimas: „Gerovės valstybė Lietuvos vaikams įmanoma, jei bus susitarimas kaip dėl gynybos“

2019 m. rugsėjo 5 d. pranešimas žiniasklaidai

Sukurti Lietuvoje gerovės valstybę vaikams įmanoma, kaip ir išspręsti kitas problemas – socialinės nelygybės ir atskirties, švietimo, tereikia susitarti parlamentinėms politinėms partijoms ir bus pasiekti rezultatai. Tai padarėme gynybos srityje, tai galime padaryti ir socialinės politikoje srityje.

Tai pabrėžė Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas savo sveikinimo kalboje konferencijai „Ar po 30 metų Lietuvos vaikai gyvens geriau nei jų tėvai?“, šiandien vykstančioje Seime.

„Mūsų vaikų gerovė ir ateities perspektyva priklauso nuo daugelio nūdienos veiksnių: visų pirma, galvoju, nuo šeimos požiūrio į vaiko ateities investicijas ir finansinių galimybių, vaiko asmeninių galimybių, švietimo ir ugdymo kokybės, viešųjų paslaugų prieinamumo, valstybės institucijų priimamų sprendimų ir nuo visuomenės vertybių.

Norėčiau priminti įvykius Žiežmariuose ir Biržuose, kai vietos bendruomenė nesutiko priimti į savo kaimynystę neįgalių vaikų ir našlaičių. Nors gyvename progresyvių technologijų amžiuje, visuomenė laisvėja, tačiau jos dalis dar kaustoma nepagrįstų baimių ir nepasitikėjimo „kitokiais“ žmonėmis, dar nėra linkusi atjausti silpnesnius ir toleruoti labiau pažeidžiamus ir prisiimti atsakomybę už savo bendruomenės narių, kad ir labiausiai pažeidžiamų, vaikų gerovę.

Deja, tebeturime ir mažamečių smurto šeimose, patyčių mokyklose, nepilnamečių nusikalstamumo atvejus. Šios neigiamos vaikų gyvenimo patirtys neprisideda prie harmoningos asmenybės raidos.

Lietuvoje tebėra ekonominis ir socialinis skirtumas tarp regionų ir didžiųjų miestų darbo rinkoje, sveikatos priežiūros srityje, švietimo srityje, yra nemaži pajamų skirtumai tarp atskirų visuomenės grupių. Šios problemos pamažu yra sprendžiamos, tačiau per lėtai.

Esu įsitikinęs, kad materialinis pagrindas vaikų gerovei siekiant užtikrinti geresnę ateitį yra būtinas, bet ne mažiau svarbu yra palaikymas šeimoje, mokykloje, visuomenėje.

Todėl ir politikams, ir mokslininkams, ir savivaldybėms – visiems mums dar reikės daug dirbti ir diskutuoti su visuomenės atstovais dėl iškylančių klausimų. Juk labai dažnai susitarti tereikia daugiau abipusio geranoriškumo“, – savo kalboje teigė G. Kirkilas.

Seimo Pirmininko pavaduotojas akcentavo, kad Seimas toliau dirba vaiko ir šeimos gerovės derinimo kryptimi: „Nepamenu Seimo sesijos, kad nebūtų inicijuoti, diskutuoti ir svarstyti klausimai, susiję su šeimos ir vaiko padėties gerinimu. Seimo pavasario sesijoje, kaip vienas iš svarbiausių atliktų darbų – buvo patobulinta pernai pradėjusi veikti nauja vaiko teisių apsaugos sistema.“

Seimo rudens sesijos darbų programai Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija pateikė keletą projektų dėl nemokamo pradinukų maitinimo, išmokos vaikams („vaiko pinigų“) dydžio didinimo iki valstybės remiamų pajamų dydžio, kuris šiuo metu yra 122 eurai, mokesčių progresyvumo didinimo.

2014 metais, minint Lietuvos narytės NATO dešimtmetį, Lietuvos parlamentinės politinės partijos pasirašė susitarimą dėl 2014–2020 metų Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių, kuriame įsipareigojo iki 2020 metų pasiekti 2 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto) krašto apsaugai. Naujausiais duomenimis, 2018 metais gynybos sričiai Lietuva skyrė 1,98 proc. nuo BVP, šiemet – 1,99 proc. Pagal atnaujintą politinių partijų susitarimą, pasirašytą 2018 metais, susitarta didinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,5 proc. nuo BVP iki 2030 metų.

Daugiau informacijos:

Seimo nario Gedimino Kirkilo patarėja

Morta Skomantienė

Mob. 8 612 01 121