Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Seimo narės V. Vingrienės pranešimas: „Ministerijos sutaria, kad pluoštinių kanapių panaudojimo reguliavimas turi būti tobulinamas“

2019 m. spalio 11 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Diskusijos dėl pluoštinių kanapių platesnio panaudojimo pasiekė finišo tiesiąją. Rudens sesijoje Seimo komitetuose baigiami svarstyti Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma įteisinti viso augalo perdirbimą, naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus, žiedadulkes.

„Lietuvoje dažnai keliame klausimą, ko reikia, kad gyventume geriau. Turiu atsakymą iš trijų sudedamųjų dalių: eksportas, investicijos ir inovacijos. Pluoštinės kanapės leidžia spręsti šiuos tris dalykus vienu metu. Jei bus priimti Seimo siūlomi įstatymo pakeitimai, tai leis paskatinti tiek investicijas, tiek gamybą, tiek inovacijas, nes sudarys prielaidas investuojant įgyvendinti didelius gamybos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus“, – tarptautinėje konferencijoje „Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai“ Seime pasisakė ekonomikos ir inovacijų̨ viceministras Marius Skuodis.

Pastaruoju metu labai daug dėmesio šiai žemės ūkio kultūrai skiria Lenkija, kuri, susitvarkiusi teisinę bazę, pritraukė ženklias investicijas iš užsienio ir tapo viena lyderiaujančių pluoštinių kanapių industrijos šalių Europoje, į kurią Lietuvos augintojai veža savo žaliavas, nes negalima jų pilnai perdirbti Lietuvoje.

Viceministro teigimu, vien skirtingų įstatymų projektų, susijusių su pluoštinėmis kanapėmis, svarstymas sukėlė užsienio investuotojų susidomėjimą. Iki šios dienos į tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūrą „Investuok Lietuvoje“ kreipėsi 6 potencialūs užsienio investuotojai. Bendra jų planuojamų investicijų vertė Lietuvoje gali siekti iki 150 mln. eurų, jie taip pat bendrai planuotų sukurti iki 1000 naujų darbo vietų.

„Galime pripažinti, kad dabartinis reguliavimas yra suvaržytas, per daug griežtas. Niekas neprieštarautų, kad pluoštinės kanapės įgautų žymiai didesnį panaudojimą ir būtų galima gaminti didesnę įvairovę gaminių, kurie gali būti eksportuojami, dėl to pritraukiamos investicijos, kuriami nauji projektai ir sprendimai, (…) tačiau labai svarbu sukurti tinkamą pluoštinių kanapių produktų reguliavimo sistemą, kuri leistų užtikrinti vartotojų saugą ir išvengti galimos žalos“, – Seime vykusiame renginyje teigė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

Anot NTAKD atstovės, į rinką pateksiantys pluoštinių kanapių produktai turi būti saugūs ir kokybiški, nekelti grėsmės žmogaus sveikatai, todėl Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos bus įpareigotos nustatyti atskirus sąrašus, kurie apimtų pluoštinių kanapių produktus.

Vyriausybė yra iš esmės pritarusi Seimo narių pateiktiems Pluoštinių kanapių įstatymo projektams ir savo išvadoje išdėsčiusi, kaip pluoštinių kanapių panaudojimas galėtų būti reglamentuojamas. Vyriausybės išvadoms jau yra pritarę Seimo Sveikatos reikalų, Ekonomikos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai.

„Nuo 2014 metų, kai buvo priimtas Pluoštinių kanapių įstatymas, iki dabar auginamų pluoštinių kanapių plotas padidėjo 9 kartus. Matome ypač didžiulį padidėjimą 2018 metais ir manome, kad jis įvyko dėl to, kad prasidėjo rimtos plačios diskusijos tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Potencialūs kanapių augintojai suprato, kad yra proveržis ir galėtų būti užauginama daugiau plotų“, – konferencijoje apie pluoštines kanapes sakė Karolis Anužis, Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio politikos grupės vadovas.

Pluoštinės kanapės yra tinkamos sėjomainai, stelbia piktžoles, atbaido vabzdžius, valo dirvožemį nuo sunkiųjų metalų, užaugindamos didelį biomasės kiekį mažina anglies dvideginio emisijas, švelnina klimato kaitą.

K. Anužio teigimu, klimato kaitos mažinimas – vienas svarbiausių Bendrosios ES žemės ūkio politikos nuo 2021 uždavinių, o priemonėms, susijusioms su klimato kaitos mažinimu, turės būti skiriama ne mažiau kaip 40 proc. visų žemės ūkiui skirtų lėšų. 

Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos duomenimis, per pastaruosius metus šios kultūros plotai mūsų šalyje sparčiai auga – 2017 metais buvo auginama apie 2 500 hektarų, 2018-aisiais – 4 000 ha, o šiemet – jau daugiau nei 9 000 hektarų. Prognozuojama, kad skaičiai toliau gali augti aritmetine progresija dėl naujos rinkos spartaus augimo, sąlygoto pluoštinių kanapių produktų populiarumo.

 

Daugiau informacijos:

Seimo narė

Virginija Vingrienė

Tel. (8 5) 239 6723, mob. 8 668 42 159

El. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2019-10-11 14:01
   Monika Kutkaitytė