Seimo nario J. Džiugelio pranešimas: parlamentaras kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo „ūkininkų“ veiksmų

2019 m. lapkričio 12 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Justas Džiugelis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas išnagrinėti ir nustatyti, ar penki Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai, atsisakę nusišalinti nagrinėjant Žemės mokesčio įstatymo pataisas ir prie jų registruotą grupės Seimo narių pasiūlymą, pažeidė tesės aktuose nustatytą prievolę vengti interesų konflikto.

Lapkričio 6 d. KRK posėdyje buvo svarstomos Žemės mokesčio įstatymo pataisos ir J. Džiugelio, Ingridos Šimonytės, Mykolo Majausko ir Vytauto Bako pasiūlymas sumažinti žemės mokesčio lengvatą nuo 0,35 iki 1 proc. koeficiento įmonėms ir asmenims, kurie ne tik patys, bet ir per kontroliuojamus ar asocijuojamus asmenis valdo daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Šiuo pasiūlymu į įstatymo pataisas taip pat įtraukiamos „susijusių  asmenų“, „kontroliuojamų vienetų“ ir „asocijuotų asmenų“ sąvokos, kurios ateityje užkirstų kelią naudotis Žemės mokesčio įstatymo spragomis.

Net šeši KRK nariai per sutuoktines ir vaikus susiję su žemės ūkio verslu, todėl J. Džiugelis prieš lapkričio 6-osios KRK posėdį raštu kreipėsi į juos, reikalaudamas nusišalinti. Penki KRK „ūkininkai“ tai padaryti atsisakė ir balsavo svarstant Žemės mokesčio įstatymo pataisas ir Seimo narių pasiūlymą.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.137 straipsniu Seimo nariai Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Kazys Starkevičius ir Andriejus Stančikas, įgaliodami savo sutuoktines ir vaikus atstovauti jų interesams valdant žemės ūkio paskirties žemę ir jų verslą, vis tiek išliko naudos gavėjais. Tai – akivaizdus interesų konfliktas, kurio vengti parlamentarus įpareigoja Seimo statutas ir kiti teisės aktai.

„Seimo statute aiškiai nustatyta prievolė Seimo nariams vengti interesų konflikto ir nusišalinti nuo svarstomų klausimų esant tokiai galimybei. Akivaizdu, kad Kaimo reikalų komiteto nariai, svarstydami Žemės mokesčio įstatymo pataisas ir Seimo narių pasiūlymą, atstovavo savo asmeniniam verslui, o ne visuomenės interesui. Lietuvos Respublika yra teisinė valstybė, kurios įstatymų privalu laikytis net ir daugumai atstovaujantiems Seimo nariams“, – teigia J. Džiugelis.

Primename, kad dabar galiojantys įstatymai draudžia vienam asmeniui ar įmonei įsigyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.  Tačiau, pasinaudodami teisės aktuose paliktomis spragomis, kai kurie žemvaldžiai per susijusius asmenis savo valdas išplečia iki tūkstančių hektarų ir turi galimybę piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Maža to, šie asmenys naudojasi ir 0,35 proc. koeficiento žemės mokesčio lengvata, taip dar labiau iškreipdami konkurencijos sąlygas tarp ūkininkų ir bendrovių. 

Seime registruotas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Justo Džiugelio, Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko bei Mišriajai Seimo narių grupei atstovaujančio Vytauto Bako pasiūlymas sumažinti žemės mokesčio lengvatą iki 1 proc. koeficiento įmonėms ir ūkininkams, kurie ne tik patys, bet ir per kontroliuojamus ar asocijuojamus asmenis valdo daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.

Daugiau informacijos:

Seimo narys Justas Džiugelis

Mob. 8 656 88 886

El. p. [email protected]